Kopenhaga stebina ne tik spalvinga architektūra
Danijos sostinė garsi ne tik savo išskirtine ryškiaspalve architektūra, itin išvystyta laivybos pramone bei gausybe vietų papramogauti, kaip, tarkime, Tivoli parkas, bet ir visuomenės meile kokybiškam alui.
Prieš dešimtmetį Kopenhagoje gegužę pradėta minėti „Mikkeller“ alaus šventė netruko išgarsėti visame pasaulyje – kasmet ji sukviečia žinomiausius aludarius bei minias alaus mėgėjų. Kai kurie jų pasiryžta atvykti iš tolimų kraštų ir sukarti tūkstančius kilometrų vien tam, kad pamatytų, kaip švenčiama alaus kultūra ir pasimėgautų dar neatrastų skonių lobynais.
„Tokio masto festivaliai aludarystę pažymi kaip meną, o tai – vienas svarbiausių elementų kiekvieno aludario kelionėje. Juk kiekvienas alaus gamintojas į festivalius atsineša savo istorijas, patirtį, išskirtinius alaus gamybos metodus. Vien šiais metais čia mačiau daugiau nei 90 skirtingų alaus gamintojų, tad man pačiam festivalis buvo puiki proga patobulėti profesiškai ir pasisemti įkvėpimo ateities kūriniams“, – pasakoja M. Matukas.
Didžiojoje Britanijoje – aludarystės vakarėlis iki ryto
Visi žino, kad britai – užkietėję alaus mėgėjai. Tai parodo ir gausybė aludžių, tapusių bene Didžiosios Britanijos simboliu, alui skirtas muziejus bei per klaidą karalienei Elžbietai II kadaise nusiųsti 1000 litrų šio gėrimo.
Tradiciškai mėgiamiausią šalies gėrimą ir jį gaminančius meistrus britai pagerbia jau dešimtą kartą švęsdami Londono kraftinio alaus festivalį. Šįmet rugpjūtį daugiau nei 100 pasaulinio lygio kraftinio alaus gamintojų kvies ragauti įvairiausias alaus rūšis ir skonius, o šventės metu bus užkurtas tikras britiškas vakarėlis.
„Alaus kultūrai ir ją vertinančioms tautoms šis gėrimas siejasi ne tik su skoniu, naujais potyriais ragaujant, bet ir linksmybėmis, šurmuliu, gausybe žmonių ir gerai praleistu laiku. Kraftinis alus – viena labiausiai alaus mėgėjus dominančių sričių, o jei šventė vyksta ypatingoje vietoje, kaip, tarkime, XIX amžių menančiame buvusiame tabako, vyno ir kitų produktų sandėlyje, jaučiama dar ryškesnė, emocijų kupina atmosfera“, – aiškina „Švyturys Brewery“ aludaris.
Šventė tarp Talino pilių bei vandens
Hanzos stiliaus miestas, istorija dvelkiančios pilys, milžiniškas uostas, traukiantis turistus iš visos Europos – tai didžiosios Estijos sostinės Talino grožybės, tačiau šis miestas turtingas ne tik tuo.
Baltijos šalių aludariai jau šešerius metus nevengia apsilankyti čia birželį vykstančiame dviejų dienų festivalyje – Talino kraftinio alaus savaitgalyje – didžiausiame kraftinio alaus renginyje Baltijos regione. Šiais metais čia aludarystės virtuoziškumą demonstravo daugiau nei 50 alaus gamintojų iš kaimyninių, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
„Baltijos šalys – iš tiesų turtingos kultūriškai – žvelgiant į kalbą, istoriją, architektūrą, kultūrą ir gastronominę patirtį. Ne veltui Talinas garsėja užeigomis, romantiškais restoranais su viduramžių akcentais – čia vienas iš mėgiamiausių gėrimų taip pat yra alus. Estai nevengia jį ragauti su jūros gėrybėmis – juk žvejyba ir aludarystė šalia vienas kito esantys amatai“, – pažymi M. Matukas.
Rygos patirtys alaus kultūroje
Nors daugelis lietuvių yra išnaršę įvairius kaimynės Latvijos kampelius ir įsitikinę, kad ši šalis nustebinti nebegalėtų, Rygoje rugpjūtį vykstantis alaus festivalis „Riga Pours“ gali priversti persigalvoti. Jame aludaryste ir alaus kultūra besidomintys svečiai gali susipažinti su pačiais alų gaminančiais meistrais ir „ką tik iškeptais“ jų kūriniais, festivalio dieną apsilankę skirtinguose Latvijos sostinės baruose.
Šventės metu aludariai pristato savo patirtį, naujus gaminius, kalba apie skirtingas alaus rūšis. Pastarasis festivalis primena Lietuvoje rugpjūtį švenčiamą IPA alaus dieną, kurios metu visoje šalyje galima atrasti naujų alaus skonių daugybėje barų ir restoranų.
„Latvija – panašia istorija, kaip ir Lietuva, pasižyminti šalis. Ne veltui daug kas vadina lietuvius ir latvius broliais ir seserimis. Gastronominės patirtys čia irgi panašios, tad nenuostabu, jog domėjimasis alaus kultūra Latvijoje taip pat yra toks pats aukštas, kaip ir pas mus. Džiugu, kad mūsų kaimynai turi ką pasiūlyti alaus kultūroje, o žmonės tai vertina ir tuo domisi“, – pasakoja M. Matukas.
Klaipėdoje sutelkta Aludarystės meno šventė
Uostamiesčio „Švyturys Brewery“ darykloje jau eilę metų liepą vykstantis Aludarių festivalis, anot aludario M. Matuko, iš tiesų išsiskiria ne tik iš kaimyninių, bet ir iš visų kitų aludarystę švenčiančių Europos šalių. Aludarių dieną po daryklą ir aplink ją esančias gatves zuja tūkstančiai žmonių, kurie atvyksta čia ne tik dėl alaus ir aludarių eksperimentų, bet ir geros muzikos.
„Dažniausiai kituose tokiuose festivaliuose orientuojamasi į alaus degustacijas, pristatoma daugybė stilių ir eksperimentų. Mūsų festivalyje svečiai ne tik ragauja mūsų darbą, bet ir savo akimis gali išvysti, kur brandinamas alus, kaip jis verdamas ir daug daugiau – mes visiškai atviri ir norime viską parodyti, kad klausimų nebekiltų.
Tačiau ko aš nesu matęs jokiuose kituose alaus festivaliuose – tai tiek daug geros muzikos ir žinomų atlikėjų. Mūsų festivalis stebina kokybiška muzikine programa, šokiais iki paryčių, žinomų humoristų pasirodymais ir daugybe populiariausio gatvės maisto patiekalų. Tai lyg tikras muzikos festivalis, bet tarp tokių – vienintelis yra apie alų. Galiu drąsiai rekomenduoti mūsų Aludarių festivalį čia dar nesilankiusiems melomanams ar alaus entuziastams ir teigti, kad kito tokio nerasite“, – sako M. Matukas.
