Naujienų portalui tv3.lt moteris tikino, kad nors gimtadienių ji dažnai nešvenčia, šiemet paminėti tikrai norėjo.
„Niekada nebuvau ta, kuri labai mėgdavo švęsti savo gimtadienius, tačiau šiais metais – norėjosi kažkaip stipriau paminėti. Ir visų nuostabių žmonių, kurie mane supa, dėka tai pavyko. Esu laiminga, o šventę ilgai prisiminsiu ir ne dėl dovanų, ar blyksinčių lempučių – dėl nuostabių jausmų, emocijų, kurias patyriau, kurios sušildė, kurias dovanojo brangūs žmonės“, – šyptelėjo moteris.
Visgi daugelis į 40-ąjį jubiliejų žiūri su tam tikra svarba ar kartais išvis jo nešvenčia. Visgi besikeičiantys skaičiai gyvenime pašnekovei nesukelia neigiamų emocijų.
„Skaičiai pase taip pat negąsdina, nes tai laikas, kuriame jaučiuosi geriausiai. Kai viską žinai, kai dėl nieko per daug nebesuki galvos, kai pilnai gyvenime stovi ant kojų, kai esi pačiame jėgų žydėjime ir prisipildžiusi gyvenimiškos patirties“, – kalbėjo D. Miniauskaitė.
Paklausta apie prabėgusius metus, moteris neslėpė, kad ir šie buvo ypatingi.
„Net ne metai, o kiekviena diena, kuri pilna iššūkių, darbų, veiklos, norų, siekių, atradimų, kūrybos, vaikų juoko yra ypatinga. Stengiuosi mėgautis kiekviena sekunde, kai esu ir galiu būti. Stengiuosi visus iškilusius iššūkius priimti kaip pamokas, patirtis – ramiai išspręsti, įveikti ir keliauti tolyn. O jų, kaip žinia, gyvenimas kiekvienam pažeria – tik spėk gaudyti“, – neslepia moteris.
Meilė muzikai
Nuo pat vaikystės su muzika augusi moteris neslepia, kad kurti norėjo nuo pat mažų dienų. Visgi muzika Dangę lydėjo ir toliau gyvenime – mokykloje, renginiuose, o paskui net ir televizijoje.
„Meilė muzikai ir kūryba lydi mane nuo vaikystės. Pradedant nuo to, kad tėvai abu mylėjo muziką, mama puikiai dainavo, o tėtis grojo mokyklos šokiuose gitara. Namuose dažnai skambėjo muzika.
Toliau mano pačios kelio pradžia – muzikos mokykloje (baigta fortepijono klasė), vėliau studijos Šiaulių konservatorijoje, dar metai studijų Šiaulių universitete muzikos pedagogikos, vėliau keitė studijos Klaipėdos universitete, kur įgyjau kitą speicialybę.
Na, ir galiausiai subrendimas rašyti ir pačiai muziką, dainų žodžius, pamažu pradėjimas dalintis savo kūrybos dainomis. Iki TV projekto jau kūriau ir rašiau“, – tikino ji.
Atvėrė kelius
Visgi „Kelias į žvaigždes“, kuriuo ji keliavo nuo 2005 metų, buvo vienas iš tų dalykų, atvėrusių akis į realybę.
„Kelias į žvaigždes“ buvo projektas, atvėręs kelius į platesnius vandenis, tačiau, kuris irgi pareikalavo tam tikro suvokimo, kad ne visur gali išbūti, ne visko tau pačiai reikia.
Bet tai priimu kaip smagią patirtį ir dabar tik šypsausi prisiminusi. Pasibaigus projektui – niekada nenustojau kurti. Išleidau savo kūrybos dainų albumą „Tik šiek tiek arčiau dangaus“, vėliau gavau Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose gavau apdovanojimą kaip geriausios metų atlikėjos.
Sudalyvavau daugybėje nuostabių renginių, sutikau daug puikių žmonių, kolegų.
Bet didžiausias laimėjimas to mano muzikinio kelio – tai meilė žmonių, kurie supranta ir jaučia mano kuriamas dainas, kurie motyvuoja savo palaikymu ir teikia labai daug džiaugsmo gyvenime, leidžiant suvokti, kad vis dėl to gyvenime esi ir darai kažką ne šiaip. Meilė, kurią nešu ir laikau savo rankose daug daug metų ir esu už tai be galo dėkinga“, – šypsosi ji.
Paklausta, ar dar kartą sudalyvautų panašiame realybės šou, ji neslėpė, kad jos mintys šiuo metu ne ten.
„Projektuose dalyvauti manau, kad man nebereikia. Jau prisidalyvauta per akis. Bet jei sulaukčiau pasiūlymo – kas ten žino, gal ir pagalvočiau kokį pokštą dar iškrėst gyvenime“, – svarstė Dangė.
Kita gyvenimo pusė
Nors atlikėja nedažnai atvirauja apie savo asmeninį gyvenimą, moteris augina du paauglius berniukus.
„Berniukai mano – brangiausias turtas. Labai myliu juos ir didžiuojuosi. Jie mėgsta sportuoti, gamtą, šokti.
Kas liečia muziką ar dainavimus – klausą turi, tačiau papildomai patys nemuzikuoja. Neverčiu, leidžiu rinktis patiems gyvenime viską, kas teikia džiaugsmą ir ko nori patys“, – apie vaikų ateitį kalba ji.
Visgi nors ir ji save vadina gan griežta mama, su motinyste ateina ir didžiulės atsakomybės.
„Augant vaikams ir rūpesčiai auga. Tačiau – būti mama ir matyti kaip sūnus praauga mamą, kaip tampa vis stipresni, protingesni – didžiulė prasmė ir laimė.“
