Sūnaus gimtadienio proga K. Voropaj sutiko pasikalbėti su naujienų portalu tv3.lt bei pasidalinti motinystės džiaugsmais ir vargais. Kaip pasakojo Katerina, su sūnumi juodu turi tradiciją – kiekvienais metais jo gimtadienį švęsti vis kitaip.
„Šiemet iš jo girdėjau daug pageidavimų, mat Rojus yra tas berniukas, kuris dažniausiai žino, ko nori. Galiausiai nusprendėme, kad gimtadienį surengsime jam siaubo kambaryje. Prisimenu, kad mama vaikystėje mane vis lepindavo per gimimo dieną, tad šis bruožas išliko ir mano šeimoje – Rojus per gimtadienius sudaro savo norų sąrašą ir jis būna išpildytas. Šiemet šia proga jis gavo kompiuterį, norimų saldumynų ir, aišku, žaislų. Visgi pirmasis jubiliejus“, – šyptelėjo K. Voropaj.
Ryšys su sūnumi – itin atviras ir glaudus
Kalbėdama apie sūnų, Katerina pasidžiaugė, kad per dešimt metų neteko susidurti su itin dideliais motinystės iššūkiais – gąsdino tik nežinomybė prieš naujas pradžias.
„Kadangi žinau, jog kiti žmonės išties turi didelių iššūkių, tokių kaip vaiko sveikata, aš negaliu sakyti, kad motinystė man kėlė rimtų problemų. Galbūt tik vis būdavo baimė prieš nežinomybę, kai vaikas pradeda eiti į darželį, vėliau – į mokyklą ir vis svarstai, kaip čia dabar bus. Bet galiausiai viskas susitvarko“, – pasidžiaugė ji.
Katerina ne kartą yra pasakojusi, kad su sūnumi Rojumi ją sieja itin artimas ir nuoširdus ryšys. Ji džiaugiasi, jog net artėjant sūnaus paauglystės metams pavyksta išlaikyti tokį šiltą ir gražų tarpusavio santykį.
„Aš vis laukiu, kada vieną dieną atsikelsiu ir pamatysiu tuos pirmuosius paauglystės kaprizus. Bet kol kas jie nepasireiškia. Rojus jau yra beveik mano ūgio, bet vis tiek jis dar mano mažas lėliukas. Matau, kad mamos vaidmuo jam yra labai svarbus, esu pagrindinis jo gyvenimo žmogus.
Neseniai juokaudama paklausiau: sūnyti, kaip tu galvoji, iki kelių metų gyvensi su manimi? Kadangi mūsų šeimoje buvo toks etapas, kai močiutė gyveno pas mano mamą, jis pagalvojo ir atsakė: kaip baba Marina su baba Toma, iki senatvės. Buvo labai miela tai išgirsti“, – šypsodamasi dalijosi ji.
Meniška sūnaus prigimtis – akivaizdi
Katerina pasakojo, kad nors sūnus po pamokų lanko karatė ir parkūro būrelius, mokslams taip pat skiria pakankamai laiko. Ji atvira – priminti apie namų darbus kartais tenka, tačiau jų šeimoje galioja aiškios taisyklės.
„Pas mus yra susitarimas – dažniausiai namų darbus jis daro tada, kai aš esu darbe. Kartais paskambinu ir paklausiu, ar jau atsisėdo prie darbų, tačiau dar niekada nėra buvę taip, kad susitarus jis jų nepadarytų. Visada laikosi duoto žodžio – kaip tikras vyras“, – teigė K. Voropaj.
Pasak mamos, Rojus ne tik stropiai vykdo pažadus, bet ir vis dažniau rodo savo menišką prigimtį. Berniuko fantazija ypač atsiskleidžia tada, kai aplink yra artimų žmonių, šalia kurių jis jaučiasi saugus. Vis dėlto, nors kūrybiniai polinkiai akivaizdūs, Rojus į meninius būrelius neskuba. O ir pati Katerina sūnaus į šią kryptį sukti neverčia – moteris tiki, kad pomėgiai turi ateiti iš vidaus.
„Kai pas mus svečiuojasi mano draugai ar draugės, į kuriuos jis žiūri su pagarba ir jaučiasi drąsiai, dažnai ima rodyti įvairius pasirodymus – šoka, dainuoja, vaidina. Tai nėra rimti koncertai, bet vis tiek matyti, kad užslėpto aktoriaus bruožų nepaslėpsi. Bet įdomiausia tai, kad kol kas jis nenori eiti į tokius būrelius, sako, kad jam neįdomu. Žinoma, aš dar tikiuosi, kad ateityje gali atsirasti tokių pomėgių. O jeigu ir ne – juk nebūtina eiti tėvų pėdomis“, – įsitikinusi šokėja.
Mama retai kelia balsą
Katerinos teigimu, jos santykis su sūnumi pagrįstas pasitikėjimu. Moteris stengiasi būti švelni mama, tačiau kaip pabrėžė pati, ribos tarp draugystės ir auklėjimo visada egzistuoja.
„Labai retai keliu balsą, bet sūnus jau iš intonacijos supranta, jei kažkas negerai. Jei susimauna, jam pakanka mano tono, kad suvoktų situaciją. Man atrodo, mes su juo daugiau draugaujame, bet vis tiek išlaikome ribą tarp tėvų ir vaikų. Pasitikėjimo tarp mūsų yra tikrai daug“, – sakė pašnekovė.
Paklausta apie panašumus su sūnumi, Katerina prisiminė savo mamos žodžius. Ji teigė, kad tiek vaikystėje pati, tiek dabar jos sūnus turi ypatingą savybę – nuoširdumą ir vidinę šviesą.
„Mano mama visą laiką pastebi, kad Rojus yra labai nuoširdus. Tas spindintis gėris, naivumas, kurio arba yra žmoguje, arba nėra. Ji matydavo tai ir manyje, kai buvau vaikas. O man pačiai sunku būtų išskirti, nes kai myli besąlygiškai, negalvoji, į ką jis labiau panašus – į tėtį ar į mamą“, – atviravo K. Voropaj.
Atskleidė, kaip sūnus sutaria su tėčiu Rudoku
Kaip teigė Katerina, gražų santykį su sūnumi išlaiko ir tėtis R. Rudokas. Moteris džiaugiasi, kad tėtis ir sūnus randa bendrą kalbą, o jų ryšys yra tvirtas.
„Man atrodo, kad jų santykiai yra puikūs. Kartais jie per dieną pasiskambina net kelis kartus, jei tik yra poreikis. Tas laikas, kurį praleidžia kartu, tikrai duoda gražių vaisių bendravimo prasme“, – tikino ji.
Paklausta apie R. Rudoko jaunesniojo sūnaus Raido santykį su Rojumi, Katerina neslėpė – pradžioje buvo sunkumų, tačiau dabar jų bendravimas gerokai šiltesnis.
„Kai Raidas buvo mažesnis, Rojus atvirai sakydavo, kad jam sunku, nes mažasis jį tiesiog erzina. Tačiau dabar, kai Raidas paaugęs, jų ryšys pasikeitė. Žinoma, jie labai skirtingi – Raidas be galo aktyvus, visada nori Rojų pakibinti, o Rojus jau subrendęs vyresnysis brolis. Bet kiek man teko matyti, jie gražiai sutaria“, – pasakojo Katerina.
O kokį patarimą Katerina duotų sūnui, jei galėtų pasakyti tik vieną dalyką?
„Aš patarčiau jam gyventi taip, kad niekada nebūtų gėda už savo poelgius“, – sakė K. Voropaj.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
