Sakoma, kad dar prieš Charlesui tampant karaliumi jis buvo labai reiklus viršininkas. Jis galėjo skambinti savo pavaldiniams po darbo valandų, švenčių dienomis ir net per Kalėdas, rašo tsn.ua.
Darbas pas karalių nėra panašus į įprastą aštuonių valandų darbą, nes monarchas gali būti itin reiklus.
„Jis buvo reiklus ta prasme, kad nuolat dirbo. Septynias dienas per savaitę. Niekada nesustojo. Bet kurią akimirką jis gali norėti paskambinti kitiems dėl ko nors. Jis nuolat dirba su savo dėžutėmis, idėjomis, dokumentais. Tempas gana intensyvus“, - sako vienas iš buvusių karaliaus pavaldinių.
Richard Aylard, dešimtajame dešimtmetyje dirbęs asmeniniu karaliaus Karolio III sekretoriumi, kartą sulaukė karališkojo kamerdinerio Haroldo Browno skambučio, kad buvęs Velso princas jam paskambins 15.00 val. Tačiau 15.30 val. butleris vėl paskambino ir pasakė, kad karalius paskambins 18 val., ir tai tęsėsi visą savaitgalį. Matyt, toks darbo tempas pernelyg vargina.
Taip pat sakoma, kad Karolis III niekada nebūna patenkintas savo darbu ir mano, kad galėjo padaryti geriau, pasiekti daugiau. Psichologai teigia, kad karaliaus perfekcionizmas susijęs su vaikystės traumomis ir galbūt su tuo, kad jo motina, karalienė Elžbieta II, buvo pernelyg užsiėmusi darbu ir nesuteikė šilumos, meilės paramos, kurios reikėjo jos mažiems vaikams.
Pasak buvusio karaliaus darbuotojo, jis visada kupinas idėjų ir prašo žmonių ką nors daryti. Jis taip pat turi neįtikėtiną ištvermę.
Tačiau vis dar reikia spręsti streso tolerancijos problemą. Karalius Karolis III per pirmąją savo valdymo savaitę du kartus viešumoje prarado nuovoką, o tada jo pavaldiniai taip pat iškeikė monarchą.
