Apie tai, kaip ukrainiečiams sekasi įsikurti Lietuvoje, kokią paramą jiems teikia mūsų valstybė ir kiek ilgai lietuviai sugebės padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, šį vakarą aktualijų laidos studijoje diskutuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Kol Ukrainoje ir toliau vyksta karas, nuo šio siaubo bėgančios moterys su vaikais bando bent jau laikinai įsitvirtinti netolimose valstybėse, tarp kurių – ir Lietuva. Tačiau nors mūsų valdantieji žada paramą pabėgėliams, pirmuosius mėnesius jie paliekami vos su 150 eurų maisto kortele, tad neretai tenka kliautis aplinkinių, paprastų žmonių gailestingumu.
Anot M. Navickienės, vos atvykus į Lietuvą ir užsiregistravus registracijos centre, pabėgėliai gauna pirminį pagalbos paketą – jau dabar išdalinta daugiau nei 43 tūkstančiai. Iki kol pabėgėliai sulaukia socialinės paramos, jiems taip pat teikiami ir paketai maistu. Tiesa, kai kurios savivaldybės nė nelaukia tokių parlamente priimtų sprendimų įgyvendinimo ir socialinę paramą pabėgėliams užtikrina iškart.
O štai paramos dydis, kurią gauna pabėgėliai, anot ministrės, yra tolygus tam, kurį nepasiturintys gyventojai gautų Lietuvoje. „Kol ukrainiečiai turi laikinosios apsaugos statusą, tol jiems garantuojama ši parama. Jei žmonės yra pensinio amžiaus ir dabar neturi galimybės iš Ukrainos gauti pensijos, mes esame priėmę sprendimus, kad tuo metu jie gautų Lietuvos pensijos dalį“, – pasakoja M. Navickienė.
M. Navickienės teiginiams pritars ir G. Paluckas, tačiau nurodys vienintelį, tačiau ryškų skirtumą. „Į Lietuvą atvykę žmonės neturi jokio šeimos rato. Tai – labai svarbu, nes socialinės paramos sistema Lietuvoje nėra taip gerai išvystyta, kad padėtų net ir patiems lietuviams. Mes visi suvokiame, kad iš pašalpos pensijos išgyventi nėra įmanoma, iš kai kurių kitų paramos formų, jei neprisideda giminės ir artimieji, taip pat naudos mažai. Štai čia ukrainiečiai tikrai yra silpnesnėje situacijoje, nes neturi nei sodo, nei daržo, nei šiltnamio, nei kažkokių kitų papildomų dalykų“, – sakys jis.
Taip pat G. Paluckas negailės kritikos ir Migracijos departamentui, kuris, anot jo, dirba „tragiškai lėtai“. Anot jo, kartais pabėgėliui gauti statusą šalyje užtrunka net ir pusantro mėnesio: „Iš esmės, tų žmonių likimas remiasi į gerų žmonių valią – žmonių, kurie suteikia visas galimybes, kokias turi ir patys. Savanorystės atvejų Lietuvoje yra labai daug, ir, reikia tikėtis, kad ta savanorystės banga Lietuvoje nenuslops“.
Tuo tarpu M. Navickienė tikins, kad vos tik pabėgėliams atvykus į Lietuvą, būtent šioje vietoje jiems itin daug padeda ir nevyriausybinės organizacijos: „Valstybės resursai nėra beribiai, bet man atrodo, kad šiame etape mes tikrai esame padarę viską, kad tarpusavyje bendradarbiautų skirtingos pagalbos.“
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės, toks valstybės ir nevyriausybinių organizacijų susivienijimas yra labai geras socialinio bendradarbiavimo pavyzdys. „Nevyriausybinės organizacijos – didelis mūsų socialinis partneris, taip pat gauna finansavimą. Valstybė šias organizacijas finansuoja, kad jos galėtų įsigyti būtiniausių priemonių ir pakankamai resursų tam, kad įsiterptų tuo metu, kai tai yra labiausiai reikalinga – kol žmogus tampa savarankiškas. Mes, kaip valstybė, tuo pat metu labai stipriai įgaliname tas nevyriausybines organizacijas rūpintis, o tai – labai geras pavyzdys“, – sakys laidoje ji.
Ar Lietuva tikrai daro viską, kad padėtų ukrainiečiams?
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 19.30 val. per TV3!
