Po kelerių metų kūrybinės pertraukos, Justinas Lapatinskas vėl grįžo su dainų ritmu. Kaip portalui tv3.lt teigia jis pats, tiek jis, tiek ko kūryba – labai nepastovus dalykas:
„Ant manęs draugai dėl to labai dažnai pyksta. Galiu sakyti viena, o kitą sekmadienį daryti visai ką kita. Kaip tik šauna į galvą. Gruodį paleidau atnaujintą savo kalėdinio kūrinio versiją. Dabar bandau savo jėgas su kitais, kuriu bendromis jėgomis.
Ateinu pas Stano – tas man sukuria melodiją, pats parašau žodžius. Dažniau kolaboruoju su kitais. Nes mano dainos galbūt tokios monotoniškos, nuobodokos. O tie, kurie dažnai kuria, žino, kaip tai pateikti.“
Atsiradusi monotonija sustabdė pokyčius
Vyras tikina – vienam muziką kurti ganėtinai sunku, todėl kolaboracijoms jis ryžosi jau kurį laiką.
„Esu vokalistas, tad daugiau gilinuosi į vokalą, mažiau ką žinau apie kitus muzikinius dalykus. Dabar vėl studijuoju klasikinį vokalą, atrodo, kad daugybę nesąmonių darau, bet man jų tikrai reikia. Manau, kad man tie dalykai atsilieps ateityje kūryboje. Manau, kad kūrybos čakros atsivertų, reikia labai daug kurti, nes vunderkindų šiame pasaulyje tikrai labai mažai“, – sako J. Lapatinskas.
Pats Justinas – laimingas dviejų vaikų tėvas. Išgarsėjo jis dar būdamas visai jaunas, todėl per gyvenimą jam teko matyti tiek šilto, tiek šalto.
„Kai pradėjau gyventi kartu su žmona, atsirado vaikai, gal ir šiokia tokia monotonija, dėl kurios manyje atsirado „trukčiojimas“, o keistis vidinės motyvacijos nebuvo. Niekada nebuvo etapų, kad visiškai nutrūkčiau nuo pavadžio, kad mano gyvenimas taptų nuolatiniu vakarėliu, bet ir niekada nestabdžiau“, – neslėpė pašnekovas.
Prieš kelerius metus vyras ryžosi avantiūrai – sudalyvavo realybės šou „Didysis šou burbulas“. Jame Lietuvos muzikantai, atlikėjai, kūrėjai ilgai sėdėjo užsidarę namų „burbule“, kur stigo veiklos ir pasirodymų, o žmonės pasiilgo koncertų ir pramogų.
„Didysis šou burbulas“ mano gyvenime turbūt padarė tokį žemės drebėjimą, nes tada jame buvo viskas ramu, Tuomet buvau jau pavargęs nuo šeimos, nuo vaikų, būdavo vaikiškų konfliktų. Svajojau, kad mane uždarytų kambaryje kurti muziką, – juokauja jis. – Ir bam – mane uždarė. Ten brabuvau visus tris mėnesius, beveik iki paties galo. Per tą laiką supratau, koks vertingas dalykas yra šeima – ta pati rutina, kėlimasis anksti ryte dėl vaikų.“
„Burbulas“ tikrai buvo smagus, bet į pabaigą pradėjome suprasti, kad tai, ko žmogus nori, nebūtinai yra tai, ko jam reikia. Gali norėti užsidaręs vien tik kurti, bet viskas neveikia taip, kaip atrodo. Supratau, kad taip gyventi visada nenorėčiau“, – apie kūrybą projekte kalbėjo Justinas.
Žinomumas slėgė
Su šou – ir žinomumas. J.Lapatinskas dar aštuoniolikos dalyvavo ir nugalėjo prjekte „Dangus“, paskui jo gyvenimą lydėjo ir kitos avantiūros, šokiai, dainos.
„Aš savo karjerą padėjau jaunas, dar televizijoje. Dalyvavau daugybėje projektų, šou. Galiausiai jie pabodo, su jais dariausi vis žinomesnis. Tada atėjo gyvenimas – gimė vaikai, pradėjau mokytojauti.
Atėjo etapas, kai pradėjau savęs klausinėti, ką aš čia darau, mano dainos niekam neįdomios. Truputį nutilau. Pradėjau daugiau džiaugtis savo gyvenimu. Užsidarius namuose karantino metu vėl buvau pakviestas į realybės šou. Atrodė, kad nuo manęs tada nupūtė dulkes, pajutau, kad kažkam rūpiu“, – sakė jis, užsimindamas, kad net ir tada atsidaro žmonių, kurie vertino jį su jo požiūriu ir jo muzika.
Dabar Justinas tikina labai vertinantis uždarą gyvenimą ir neskatinantis savo vaikų dėl kitų „barstyti“ savęs.
„Nėra gerai būti žinomam nuo pat jaunystės. Turiu dvi dukras ir labai saugau savo asmeninį gyvenimą, kartais jas į sceną atsivedu, bet žmonės dažniausiai net nežino, kad čia mano vaikai. Aš per jaunas lindau į pramogų verslą, atidaviau save neturėdamas žinių bagažo, net nežinodamas, ką aš turiu ir ką kuriu, kuo noriu būti. Pridariau daug klaidų. Tada žmonės mane užmiršo – taip ir turėjo būti.
Šiuolaikiniai žmonės labai daug savo asmeninio gyvenimo atiduoda socialiniams tinkams. Manau, kad turime palikti čia paslaptį, kad save pažintume ir patys, ir žmona, ir vaikai“, – apie grėsmes prakalbo jis.
„Chebra, reiktų truputį dalykus pasilikti sau. Pirma filmuojasi besišypsantys, paskui verkiantys. Kažkaip pasigendu tikrumo tame gyvenime. Bet aš esu toks kaimietis iš Druskininkų, gal ne viską suprantu. Gal kažkam taip yra gerai, bet man žiūrint į šiuolaikinę visuomenę yra liūdnoka.
Bet labai džiaugiuosi, kad atsirado vaikai mano gyvenime. Jei jų nebūtų, gal ir aš taip daryčiau. Jie tikrai praskaidrina gyvenimą ir net nesinori keisti tos rutinos“, – priduria jis.
Vyras mano, kad geriausias pavyzdys vaikams turėtų ateiti iš tėvų. Visgi jis atviras – į pramogų pasaulį eiti savo dukrų jis tikrai neskatina.
„Kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad už kitus gyvenimo nenugyvensiu. Anksčiau pykdavau ant žmonių, kad tėvai skatina eiti juos savo pėdomis. Tačiau dabar suprantu, kad versti ar drausti kažko daryti nereiktų. Kas aš būčiau per žmogus, jei nepadėčiau savo vaikui? Laidžiu joms pačioms pasireikšti, tačiau visada aiškinu, kad bus labai sunkus darbas.
Aš esu laimingas, nes man gyvenime tikrai sekėsi. Būtų labai skaudu žiūrėti, jei mano vaikams taip nepasiseks“, – sako jis.
