„Daug mano dainų kyla iš šviesių jausmų ir emocijų. Bet ši – ne. Ši kilo iš vidinio pykčio. Esu labai kritiškas sau ir savo kūrybai, dažnai lieku nepatenkintas galutiniu rezultatu, ir tas nuolatinis nepilnavertiškumo jausmas iš vidaus tiesiog graužia, siutina, degina“ – dalinasi J. Jarutis.
Paklaustas, kas padeda su tokia jausena kovoti, atlikėjas tik gūžteli pečiais: „Man kartais atrodo, kad kova – netinkamas žodis. Tu negali įveikti to, ką nešiojiesi viduje. Tas užgaulus, gundantis vidinis balsas, lyg demonas ant peties, kartais tiesiog ima šnabždėti į ausį visokias menkinančias mintis, ir jo negali užčiaupti.
Vienintelis būdas, kuris man padeda – neklausyti jo. Neklausyti per ilgai“ – dalinasi J. Jarutis.
O kaip apskritai kilo mintis šiam vidiniam demonui paskirti dainą ir suteikti balsą?
„Matyt, per šitiek metų pagaliau išsiprašė dėmesio... – šypsosi dainininkas. – Vieną dieną su dideliu įniršiu grojau gitara, kone daužiau ją pirštais, ir ėmiau garsiai dainuoti dabar jau priedainiu tapusią melodiją. Tempas, nuotaika, energija atsirado praktiškai iškart, po kelių dienų su prodiuseriu plucando (Paulius Vaicekauskas) jau turėjome pirminį variantą, atspindintį laukinę, pykčio kupiną dainos nuotaiką.“
Nors daina, jos žodžiai tamsūs, susidaro įspūdis, kad vaizdo klipas dar tamsesnis, rašoma pranešime spaudai.
„Tiesa, šįkart nepasikuklinome. Aš jau filmavimo aikštelėje kalbėjau: manęs klipe nėra – ten ne aš, o tik vidiniai mano balsai, mano alter ego, svetimi, neatpažįstami, tolimi. Tokiame klipe ypač svarbus operatoriaus darbas – ir Nikita Voitov tą padarė tiesiog šiurpiai, užfiksavo keisčiausias pozas, išraiškas, nežmogišką būtį. Ar atsimenat, kaip atrodė paklaikęs Jacko Nickolsono veidas filme „Švytėjimas“? Pamatysit, kad ir Jaručis alter ego panašų turi, – juokiasi atlikėjas. – O ir pagrindiniai šokėjai – Akvilė, Valerija, Gaudija Izabelė, Edgaras, Luka – įsižiūrėkite ir į jų veidus: tai irgi ne jie, o tik jų įkūnijamos tamsiausios, destruktyviausios mintys. Visi kartu norėjome labai vaizdžiai perteikti šią būseną.“
Keli paskutiniai J. Jaručio muzikiniai klipai atrodo vis labiau eksperimentiniai ir nenuspėjami. Pasiteiravus, kas lemia tokį kūrybinį etapą, atlikėjas pirmiausia išskyrė vis augančią drąsą tyrinėti savo vidinį pasaulį: „Šiame klipe norėjau sukurti šviežią, netikėtą vaizdą, parodyti kitą, labiau iškreiptą, purvinesnę savo kūrybos pusę. Kartu su kūrybine komanda dabar išgyvename nuostabų, karštligišką ir daugybės jėgų reikalaujantį pasiruošimą koncertui Vingio parke. Dirbame ieškodami naujų skambesių, spalvų, įvaizdžių, raiškos priemonių.
Net ir šį ekscentrišką klipą galėčiau laikyti tokių ieškojimų pasekme – esu tikras, kad klausant dainos „TAMSOJE“ nebus viduriuko: arba klausytojui patiks, arba negalės jos pakęsti. Bet tikiu, kad melodija gali įstrigti ir užkrėsti mintis ilgam ilgam. Bent jau iki rugsėjo“ – šypteli J. Jarutis.
Vienintelis šiais metais ir didžiausias karjeroje J. Jaručio koncertas Vingio parke įvyks jau rugsėjo 2 d.
