A. Juškienė neslėpė gerų emocijų bei pasakojo, kad apie tokią šventę nebūtų nė pasvajojusi.
Būtent per Žolinę savo abi atžalas pakrikštyti pora nusprendė neatsitiktinai. „Visuomet norėjome, kad krikštynos būtų šeimos šventė, o kadangi vasarą šeimos švenčių nėra, teko rinktis tarp valstybinių. Pasirinkome Žolinę, kadangi tai – Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Nusprendėme, kad tai graži ir krikščioniška šventė, o ir data neužsimirš. Juk dažniausiai būna taip, kad paklausus, kada esate pakrikštytas, retas kas atsimena“, – pasakojo Agnė.
Žinoma moteris pasakojo, kad krikštynos įvyko Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčioje. „Mes specialiai rinkomės kunigą, kuris yra mūsų su Nerijumi draugas – iš pradžių buvo tik Nerijaus, vėliau tapo ir mano. Kadangi jis mūsų šeimos draugas, mes tikrai labai norėjome, kad būtent jis mūsų mažuosius ir pakrikštytų“, – sakė A. Juškienė.
Krikštynų metu Pauliui buvo suteiktas Jono, o Evai – Elžbietos vardas.
Ne vieną kriterijų turėjo atitikti ir Juškų vaikams krikštatėviais tapusios poros. Kaip pasakojo Agnė, krikštatėvius pora rinkosi itin atsakingai. „Norėjome, kad tai būtų susituokę žmonės, kaip šeima, kad būtų vaikams pavyzdys ir autoritetas, o ne šiaip, dėl formalumo. Pauliaus krikšto tėvais tapo mano brolis Tomas su žmona Vita, o Evos – labai geri mūsų draugai, Giedrė ir Darius“, – atskleidė ji.
N. Juškos žmona užsiminė, kad vėliau šventė persikėlė į „Batoro“ restoraną, kuriame daugeliui didžiausią įspūdį paliko specialiai vaikams užsakyti animatoriai, o taip pat „Bijolos“ desertai.
Paklausta, ar šventė pavyko taip, kaip ir tikėjosi, A. Juškienė neslėpė džiaugsmo. „Emocijos – nuostabios, tiesiog pasakiškos. Viskas pranoko visus lūkesčius ir netgi juos viršijo. Visą šventę ruošė Kristina Kaikarienė ir net žodžiais negaliu nupasakoti – kiek dar bandžiau jai sakyti, ko norėčiau, tie mano pasakojimai tiesiog nublanko prieš tai, ką mes pamatėme. Svečiai be proto džiaugėsi“, – sakė moteris.
Baleto primarijaus žmona teigė, kad kadangi beveik visi svečiai buvo su atžalomis, šventę jie stengėsi orientuoti būtent į juos – norėjosi, kad tai būtų įsimintina akimirka, o ne tik papietavimas restorane.
„Pasamdėme animatorius – „Linksmąjį lagaminą“. Beveik 5 valandas trys animatoriai užsiėmė vaikais. Buvo kažkoks kosmosas – vaikai nė nebuvo priėję prie suaugusiųjų stalo, jiems tai buvo nė kiek neįdomu. Įvairūs burbulai, veidukų paišymas, šokiai su meška – vaikai buvo tikrai pašėlę. O taip taip pirmąkart pastebėjau, kaip vaikai nebijo svetimų žmonių, kurie šitaip moka jais užsiimti“, – pagyrų animatoriams negailėjo A. Juškienė.
