Ne pagalbos skambuciu reik, ne pokalbiu o realios pagalbos issiaiskinti kas zmogu neramina kas sukelia panika ar liudesi ir kaip fiziskai padeti jam pakeisti situacija ar tai darbo neturejimas, konfliktai namuose ar artimojo netektis reikia realios pagalbos rankos. Dabar vienintele pagalba nuejus pas gydytojus svirkstas su raminamaisiais bei antidepresantai, kvaili pokalbiai su psichologais o grizus namo jei realios problemos neissprestos tai vel zmogus krenta atgal i ta pati liuna. Lietuvos zmonem reikia socialinio saugumo, ne ismaldos minimumo o normaliu atlyginimu. Mazinti streso lygi.

Daznos mintys kad plauki vienas didziajam vandenyne ir ner nieko aplinkui matai mėlyna danguje kuriame taip gera

.saunu

Gera mintis

Jeigu mūsų visuomenė būtų daugiau informuojama apie tokias ligas kaip depresija ir kiti psichiniai sutrikimai, nebijotų apie jas kalbėti ir nesigėdytų jomis sergančių artimųjų, savižudybių skaičius sumažėtų. Deja, depresija dažniausiai vadinama bloga nuotaika, ištižimu ir pan. Ligonis pats pradeda abejoti savimi, gėdytis, slėptis, o kartais nemato kitos išeities, kaip išeiti iš gyvenimo.

Dvi giminaitės seserys nusižudė, tik ne vienu metu. Abi naudojo alkoholį kartu su antidepresantais. Jaigu žmogus save užprogramuoja tam žingsniui, niekas nesustabdys, nes tai bando daryti keletą kartų. Nejau į laidotuves, nes negerai yra eiti į savižudžio laidotuves. Anksčiau tik už kapinių tvoros tokius laidodavo. Viskas vyksta per alkoholio vartojimą, o žmogus pats pasirenka savo likimą.

viena karta pradekite pagalbos numerius deti kad zmogus atsidares telefona ji is karto rastu ,o ne kai nusizudo,tai gal nors vienam tai padetu.

Dabar blogai

Tu čia ateini skaityt ar mokytoju(-a) būt? Kaip nori taip rašo

Kiek galima apie tą patį?