„Kelionių man šiemet pažėrė laida „Maisto kelias“, unikalus projektas, kurio metu keliavome po Lietuvą. Tai ne tik maisto pristatymas, bet ir miestų, kuriuose vyksta filmavimas, pristatymas. Man tai buvo įdomi patirtis.
Kartais pagalvoji, kad mažiau apie Lietuvą žinai, nei apie kokį Paryžių. Dažnai numojame ranka į kaimus, mažus miestukus, bet net ir ten vyrauja viskuo gausus etnopasaulis.
Tik apsilankęs supranti, kad Lietuvoje labai daug kultūros, kad šalį kūrė labai daug kitataučių. Man šis projektas įspūdingas, bet, nors jame dirbu jau dvejus metus, vis atrandu, kuo nustebti ir kuo susižavėti“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo jis.
„Negalėjau patikėti, kaip glaudžiai Lietuva yra susijusi su žydų tauta. Kartais net juokauju, kad mes iš jų išmokome verslauti“, – apie naujus atradimus Lietuvoje užsiminė žinomas choreografas.
Kelionių metu Jurijui svarbiausia pamatyti kiek įmanoma daugiau svečios šalies, todėl ir atostogų trukmė, anot vyro, privalo būti ilgesnė.
„Šiemet atradau Kalabriją, krui yra pietų Italijoje. Šiemet pietinėje Italijos dalyje jau buvau du kartus. Pietų Italiją labai mažai pažįstu, tad užsibrėžiau sau tikslą dažniau ten nuvykti. Anksčiau labai mėgdavau Prancūziją, Ispaniją, daug matęs Olandijos. Dabar labai pamėgau ir Italiją“, – šypteli žinomas vyras.
Per metus – bent kelios kryptys
Žiemą J. Smoriginas neretai keliauja ieškoti saulės į užsienį – šiemet šaltąjį periodą jis leido Kipro saloje.
„Pirma sugalvojau nukeliauti į šiaurinį Kiprą, kuriame lietuviai turi įsigiję nemažai nekilnojamojo turto. Pabuvau ten 7 dienas ir pabėgau, nes man ta kelionė labai priminė mano jaunystę, kada autobusais tekdavo važiuoti su susikūprinusiais žmonėmis, aplinkui stebėti šiukšlių krūvas. Nebesinorėjo man ten būti, tad pasukau į „graikiškąjį“ Kiprą.
Labai maloniai ten jaučiausi likusias 20 atostogų dienų. Kipre apskritai labai jaučiasi ta graikiška kultūra ir man jis yra labai artimas savo tvarka ir priežiūra“, – teigia pašnekovas.
Skatina labiau vertinti savo kultūrą
„Per metus bent kartą turiu apsilankyti Paryžiuje, Barselonoje ar Graikijoje“ – taip jau anksčiau yra pareiškęs Jurijus. Visgi jis sako, kad gyvenimas kartais padaro savo ir planus pakoreguoja, tad kasmet nuvykti visur, kur nori širdis, ne visada pavyksta.
„Visada per savo gimimo dieną, kuri yra rugpjūčio 26-ąją, su šeima, vaikais vykdavau švęsti į Paryžių. Bet kažkaip šiemet tai nesigauna, nes turiu daug veiklos, turiu nemažai projektų pasiūlymų, tad negaliu kelionėms skirti tiek daug laiko.
Teks pasitenkinti Lietuvos pajūriu, gal bus net geriau, nei tame pačiame Paryžiuje, kuris dabar nuvargęs nuo olimpiados“, – šypteli vyras.
„O Barselona man visada patiko – tai nuostabus miestas. Labai dažnai važiuodavau į Kanarų salas ir visada džiaugdavausi, kad jie taip myli savo kalbą ir minimaliai kalba angliškai.
Arogantiškai dėl anglų kalbos elgiasi ir prancūzai bei italai. Paprastoje aplinkoje jie kalbės tik savo kalba ir karpys ausimi, jei į juos kreipsies angliškai. Jiems šiek tiek užpavydėjau, nes jie labai vertina savo kalbą ir kultūrą. O mes labai greitai keičiame savo kailį, puolame įtikti ir patikti. Manau, kad lietuvių kalba turėtų būtų labiau gerbiama“, – teigia vyras.
Anot J. Smorigino, keliaudamas po Italiją jis pastebėjo ir keletą itališkų savybių, kurios pastūmėjo jį toliau tobulėti ir net mokytis italų kalbos.
„Kadangi aš pats kalbu prancūziškai, tai didelių sunkumų neturėtų iškilti, kadangi kalbos tikrai panašios, belieka tik perprasti sistemą. Jie labai džiaugiasi ir didžiuojasi savo istoriją, norėčiau, kad ir pas mus taip būtų. Mes savo valstybe ir kalba nelabai didžiuojamės“, – kritikos pažėrė jis.
„Kad ir kaip gerai tu gyvensi svetimoje šalyje, jei tu būsi emigrantas, tavęs vietiniai niekada nepripažins, tu vis vien visada išliksi tiesiog emigrantas“, –
