„Mūsų užduotis buvo supažindinti visuomenę su romų virtuve, bet, deja, projektas, skirtas trejiems metams, baigėsi. Pagrindinė mūsų užduotis buvo įdarbinti romų tautybės žmones. Įdarbinome daug romų, ir, neturėdami aukšto išsilavinimo, dabar patys dirba, kuria savo gyvenimus. Šį modelį pristatėme taip pat ir verslo partneriams.
Mūsų tikslas tikrai nebuvo užsidirbti iš savo verslo, ir, aišku, daug į pliusą neužsidirbome. Projektas buvo labai sėkmingas“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo I. Kvikas.
Kaip teigia pašnekovas, pačių įvairiausių tautų žmones reikia integruoti į valstybės gyvenimą:
„Manau, kad darome labai gerą darbą valstybei, kad integruojame romų tautybės žmones į darbo rinką. Aišku, dabar ieškome kitos, didesnės patalpos naujam, panašiam projektui, kad galėtume priimti kuo daugiau žmonių. Iš tiesų romai labai nori dirbti ir reikia jiems padaryti palankias sąlygas. Iki šiol jaučiame diskriminaciją.“
Senamiestyje įsikūręs restoranas „Gypsy Lounge & Grill“ sulaukdavo nemažai žmonių dėmesio – kaip tikina vyras, restorano veikla kiek vėliau bus pratęsta.
„Žmonės daug klausė apie šio restorano uždarymą, sakė, kad pasiilgo atmosferos, išskirtinio maisto, jaukumo. Įsivaizduokit, kokią integraciją padarėme per tuos trejus metus, kai mūsų mažą restoranėlį kiekvieną savaitgalį pilnai užpildydavo žmonės, kai muzika grodavo vakarais ir neturėdavome kur sodinti žmonių. Visiems labai patikdavo mūsų patiekalai, dalindavomės netgi receptais.
Tokio restorano Europoje dar nėra, tad galime pasigirti, kokį didelį darbą nudirbome. Tad turime judėti toliau, galbūt įsikurti užmiestyje, kur bus daugiau erdvės. Žmonės nori bendrauti su romais ir tai labai džiugina. Manau, kad ateityje dar tikrai pasimatysime“, – neslėpė jis.
Skaldo diskriminaciją ir griauna stereotipus
Romai su diskriminacija susiduria dar ir šiomis dienomis. Ji matoma tiek darbo rinkoje, tiek nuo pat mažų dienų mokymosi institucijose.
„Žmonės dar iki galo nesuprato, kad romai nėra tik gyvenimo būdas, kad esame tokie patys žmonės kaip ir visi. Būti romu reiškia nuolat ant savęs turėti štampą, o su tuo reikia nuolat kovoti. Romus reikia integruoti į darbo rinką, į aktyvų visuomenės gyvenimą. Žinau daug žmonių, kurių nepriėmė į darbą vien tik dėl jų išvaizdos.
Žmonės bijo odos spalvos, ilgų juodų plaukų, spalvingų, ilgų sijonų. O kaip tiems žmonėms gyventi, kaip išlaikyti savo vaikus? Deja, bet romai turi menką išsilavinimą, valstybei reikia tikrai skirti nemažai resursų, kad kiekvienas žmogus būtų integruotas, nediskriminuojamas ir surastų savo vietą šioje žemėje“, – pažymi vyras.
Visgi pamažu požiūris į romų bendruomenę keičiasi: „Jei prieš kelis metus į „Google“ suvesdavome žodį „romai“, iššokdavo kriminalai, nusikaltimai, o dabar situacija pasikeitė tiek, kad paieška rodo romų dainas, kultūrą, restoranus. Žymiai smagiau, kai apie tavo tautą rašo iš kultūrinės, teigiamos pusės, o ne kaip apie nusikaltėlius. Šią užduotį įgyvendinti mums pavyko. Tačiau didžiausia diskriminacija – mokyklose.“
„Kaip tik grįžau iš Estijos, kur teikėme rekomendacijas mokytojams mokyklose. Ten, deja, vaikai romai dažnai yra atstumiami, kartais jie žengia iš klasės į klasę, neturėdami savo pagrindo. Pats matau, kad kai kur romai būdami net penktoje klasėje nemoka nei skaityti, nei rašyti. Tokių dalykų dar būna. Kai kuriose mokyklose romai vaikai net atskiriami į skirtingas klases, kad nesimaišytų su kitais vaikais.
Tokių pavyzdžių, deja, dar yra, bet egzistuoja ir daug mokytojų, kurie romų vaikams labai padeda. Apie tai kalbėti reikia daugiau ir drąsiau“, – apie romų festivalį „Gypsy fest“, pritraukiantį tūkstančius žmonių, ir kitus projektus kalbėjo I. Kvikas.