Įspūdinga vizualine išraiška, prie kurios savo potėpiais prisidėjo ir Lietuvos dailininkai, nušviečiama jų kasdienybė, šventės, intrigos ir problemos, su kuriomis dar vis galime tapatintis net ir gyvendami XXI a.
Kiek autentikos yra šiame filme? Kokia buvo moters padėtis anuomet? O ar Lietuvos kaimas tuo laikotarpiu atrodė panašiai?
Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė Kristina Petrauskė dalinasi įspūdžiais ir įžvalgomis.
„Jei reikėtų trumpai apibūdinti filmą – taip atrodytų kūrinys, jei K. Donelaičio „Metai“ ir Žemaitės „Marti“ turėtų vaiką, kuris ėjo į labai gerą meno mokyklą“, – juokauja K. Petrauskė, „Instagram“ ir „TikTok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė – ten ji patraukliai ir įtraukiančiai populiarina Lietuvos istoriją. – Labai gražus filmas: ir vaizdai, ir muzika, ir siužetas. Ne veltui W. Reymonto knyga „Chłopi“, pagal kurią nutapytas šis filmas, prieš šimtą metų gavo Nobelio premiją. Universali tam laikui ir vietai socialinė kritika.“
„W. Reymonto tikslas buvo parašyti kasdienybės epą su šiek tiek socialinės kritikos. Knygoje kruopščiai užfiksuotas XIX a. pabaigos Lenkijos valstietijos gyvenimas ir socialinis audinys, kuris mažai tesiskyrė nuo Lietuvos kaimo“, – pasakoja K. Petrauskė. – Valstiečių gyvenimas, buitis, papročiai gražiai atvaizduojami filme, nors, žinoma, 1000 puslapių romaną filmo kūrėjams teko patraukliai sutrumpinti, todėl kai kas yra labiau išryškinama nei knygoje, pavyzdžiui, feministinė linija.“
Moters padėtis anuomet ir dabar
„XIX a. jau atsiranda emancipacijos judėjimai – pavyzdžiui, sufražistės, o Lietuvoje turime Žemaitę, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Lazdynų Pelėdą. Vyksta kongresai, sakomos pirmosios kalbos, imama reikalauti civilinių teisių moterims, tačiau tai dar vis niekaip nesusiję su kaimo moterų gyvenimu. Buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje kaimas buvo itin patriarchalinė sistema ir net pačios moterys labai įsiausdavo į tą patriarchalinį audinį ir jį atliepdavo“, – pasakoja istorikė.
„Reymontas savo romane perteikia, kaip patriarchate graži moteris suvokiama vien per jos išvaizdą. Pagrindinė veikėja Jagna yra labai jautri, užjaučianti, ji yra kūrėja, turi įvairių talentų. Tačiau ji vertinama tik pagal išvaizdą ir jos santykį su vyrais.
Gražios moterys tokiose tampriose bendruomenėse dažnai būdavo apkalbų objektai, o vieniša moteris išvis neturėjo jokio socialinio statuso.
Pavyzdžiui, Žemaitė per pirmąjį moterų suvažiavimą savo kalboje pasakė, kad moteris visų pirma yra vergė tėvų, vergė sūnų ir ji visąlaik turi patarnauti vyrams“, – primena K. Petrauskė.
Ar situacija XXI a. pasikeitė iš esmės?
„Na, pas mus dar tebegalima atrasti panašaus požiūrio į gražias moteris – kartais linkstama jas vertinti iškart susitelkiant į išvaizdą ir nesigilinant į vidų“, – atkreipia dėmesį istorikė.
Kas filme buvo pagražinta?
K. Petrauskė šypsosi paklausta, ar ir Lietuvos kaime moterys dėvėdavo tiek karolių, kiek filme jų dėvi lenkų moterys.
„Esame baltiška kultūra, filmas visgi pasakoja apie slavišką kultūrą, tad ir karolių ten daugiau nei pas mus. Beje, kai mes galvojame apie savo tautinį kostiumą, esame įpratę, kad prie jo turi būti gintariniai karoliai. Bet XIX–XX a. pr. valstietės labiau mėgo puoštis raudonais koralų karoliais, nes gintaras mums – savas dalykas, o kai savas, tai ir mažiau vertinamas. Todėl buvo veriami koralų karoliai, tačiau, žinoma, tokio kiekio, kaip pas slavus, pas mus jų nebuvo, tai – jų kostiumo dalis.“
„Filmo vizualika remiasi XIX a. vyravusia tapyba, tad, žinoma, jau vien dėl to atsiranda realybės pagražinimų – tuo laikotarpiu buvo tapoma per idealizmo, romantizmo prizmę. Realybėje tos trobos ne visuomet būdavo tokios gražios ir erdvios, – šypsosi istorikė. – Na, ir filmo šokių scenose veikėjai, ko gero, tam laikmečiui šoka per arti vienas kito – anuomet taip intymiai nebuvo šokama. Jagna XIX a. grožio standartais taip pat atrodytų kiek kitaip, tačiau visa tai yra kūrybinė filmo autorių raiška, pritaikyta šiuolaikiniam žmogui – Reymonto mintis buvo išlaikyta, tik pasirinktos kitos priemonės.“
Istorijos centre – jauna moteris
Filmas „Kaimiečiai“ pasakoja istoriją apie Jagną – jauną moterį, kuri XIX a. pabaigos Lenkijos kaime yra pasiryžusi rinktis savo pačios kelią.
Apkalbų, pavydo ir nesibaigiančių nesutarimų židinyje visus – ir turtingus, ir vargšus – vienija pasididžiavimas savo žeme, atsidavimas tradicijoms ir giliai įsišaknijęs patriarchatas.
Jagna atsiduria prieštaringų troškimų ir intrigų sūkuryje – tarp turtingiausio kaimo ūkininko, jo vyriausio sūnaus ir kitų svarbiausių bendruomenės vyrų. Jos pasipriešinimas veda link tragiško susidūrimo su bendruomene, kurioje ji augo ir gyveno.
Filmo „Kaimiečiai“ pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Toronto kino festivalyje, šiuo metu filmą galima išvysti Lietuvos kino teatruose.
