Ši matematinė formulė, vertinanti veido simetriją ir proporciją, „Oskaro“ laureatei skyrė 94,72 proc. rezultatą. Tyrėjai naudojo kompiuterizuotą veido žemėlapių sudarymą, analizuodami tokius bruožus kaip akys, lūpos, apatinis žandikaulis ir kakta.
Stone vos aplenkė Zendayą, kuri surinko 94,37 proc., o Beyoncé užėmė dešimtąją vietą su 92,4 proc.
Londone veikiančio pažangios veido plastinės ir kosmetinės chirurgijos centro vadovas dr. Julianas De Silva teigė, kad Stone pirmąją vietą pelnė dėl visų veido bruožų proporcijų išskirtinio tikslumo.
Kas pateko į „aukso pjūvio“ Top 10?
„Aukso pjūvis“, dar vadinamas Phi, – tai matematinis principas, gyvuojantis nuo senovės Graikijos laikų. Jis naudojamas mene ir architektūroje grožiui ir proporcijoms vertinti. Taikant jį veidui, skaičiuojamos įvairių bruožų proporcijos: atstumas nuo plaukų linijos iki akių, nuo akių iki nosies apačios ir nuo nosies iki smakro.
Kuo arčiau skaičiavimai priartėja prie idealaus 1,618 santykio, tuo „tobulesniu“ laikomas veidas.
Stone aplenkė kitas žvaigždes, surinkusi išskirtinius rezultatus visose srityse: 97 proc. už apatinio žandikaulio proporcijas, 95,6 proc. už lūpas ir 94,2 proc. už antakių liniją. Pasak „The Daily Mail“, dr. De Silva pabrėžė, kad būtent nuosekliai aukšti visi rezultatai, o ne vienas išskirtinis bruožas, lėmė jos pergalę.
Zendaya surinko 94,37 proc. – itin aukštus balus ji gavo už lūpas (99,5 proc.) ir kaktą (98 proc.). Dr. De Silva paaiškino, kad smulkūs proporciniai skirtumai nulėmė tai, jog pirmoji vieta atiteko Stone.
Tarp kitų ryškių žvaigždžių – Freida Pinto (94,34 proc.), Vanessa Kirby (94,31 proc.) ir Jenna Ortega, kuri pasiekė aukščiausią rezultatą pagal kaktos proporcijas (99,6 proc.), tačiau žemesnę vietą bendroje veido formos kategorijoje.
Top 10 gražiausių moterų pagal „aukso pjūvį“:
Emma Stone – 94,72 %
Zendaya – 94,37 %
Freida Pinto – 94,34 %
Vanessa Kirby – 94,31 %
Jenna Ortega – 93,91 %
Olivia Rodrigo – 93,71 %
Margot Robbie – 93,43 %
Aishwarya Rai Bachchan – 93,41 %
Tang Wei – 93,08 %
Beyoncé – 92,4 %
Ar „aukso pjūvis“ – moksliškai tikslus?
„Aukso pjūvis“ šimtmečius buvo naudojamas menininkų ir architektų – jį taikė ir Leonardo da Vinci savo garsiajame „Vitruvijaus žmoguje“ (1490 m.). Šį kūrinį inspiravo senovės Romos architekto Vitruvijaus raštai, teigiantys, kad žmogaus kūno proporcijos atspindi visatos harmoniją ir gali būti taikomos architektūroje.
Da Vinci sujungė meną ir mokslą, parodydamas, kaip idealiai proporcingas žmogaus kūnas gali tikti tiek į kvadratą, tiek į apskritimą. Jis siekė atskleisti, kad kūno simetrija ir proporcijos atspindi gamtos tvarką.
Šiuolaikiniai tyrimai šį principą taiko veidui – kompiuterinės technologijos leidžia preciziškai išmatuoti simetriją ir proporcijas.
Dr. De Silva naudojo pažangius kompiuterizuoto žemėlapiavimo metodus, kurie leidžia matematizuoti tai, kas anksčiau atrodė tik subjektyvu.
„Šios visiškai naujos kompiuterinės žemėlapių sudarymo technikos padeda atskleisti paslaptis, kurios lemia fizinį grožį“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad metodai taikytini tiek estetinėje chirurgijoje, tiek moksliniuose žmogaus suvokimo tyrimuose.
Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad toks tyrimas vertina tik fizinius bruožus. Jis negali įvertinti asmenybės, charizmos ar individualaus žavesio.
Grožis visuose pasaulio kampeliuose suvokiamas skirtingai – jį formuoja kultūra, asmeniniai pomėgiai, socialinės normos ir žiniasklaidos įtaka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
