Atlikėjas su žmona Erika ir dukra Smilte savo laimę jau aštuonerius metus kuria Danijoje.
Lietuvoje būtų sunku
Į Daniją šeima patraukė dėl Erikos mokslų, tačiau abu susirado darbus, įprato, o viską vėl pradėti nuo nulio Lietuvoje būtų ypač sunku.
Natas vis dar gauna pasiūlymų atvykti padainuoti į renginius: „Žmonės prašo „remiksuoti“ mano dainas, tačiau viskas vyksta Lietuvoje, tam man reikėtų grįžti. Dažniausiai tuo metu nepavyksta grįžti, o ir visko mesti ir daryti projektus aš negaliu.
Danijoje lietuvių bendruomenė kvietė mane padainuoti, tačiau atsisakiau, negaliu nuvažiuoti ir tiesiog padainuoti, juk tam reikia pasiruošti. Per tiek laiko jau pamiršau, kas yra dainavimas, todėl nuvažiuoti ir apsijuokti tikrai nenorėčiau.“
Natas juokauja, kad dabar jis yra puikus muzikos kritikas: „Aš kaip ir visi lietuviai galiu sakyti, kas yra gerai, o kas yra blogai. Stebiu Lietuvos muzikinį gyvenimą, nors auga daug jaunų dainininkų, tačiau trūksta dainuojančių vyrų.“
Pasilikti Danijoje atlikėjas niekada neplanavo: „Su žmona planavome šiek tiek padirbti, pasitaupyti pinigų ir grįžti, bet laikui bėgant pripratome čia būti, o kai dukra pradėjo eiti į mokyklą, nusprendėme likti.“
Natas sako, kad labiausiai pasiilgsta artimųjų ir draugų: „Dukra su džiaugsmu važiuoja atostogauti į Lietuvą, tačiau visas jos gyvenimas ir artima aplinka yra čia. Stengiamės puoselėti tradicijas, su ja kalbame tik lietuviškai, nemokome jokios kitos kalbos, visą kitą ji išmoksta danų mokykloje.“
Šeimos pagausėjimas
Tuo metu, kai kalbėjome su „Dangaus“ dalyviu, jis su žmona gyveno laukime, šiandien pora ant rankų sūpuoja antrąją atžalą: „Jausmų daugybė ir džiaugsmas, ir nerimas, esame šiek tiek primiršę, naujagimį turėjome prieš dešimt metų.“
Vyras sako norėtų turėti dar daugiau atžalų, tačiau viskas priklausys nuo galimybių: „Noriu, kad vaikas turėtų viską, suteikti jam pagrindą po kojomis, todėl viskas priklauso nuo galimybių.“
Kad ir koks geras gyvenimas būtų Danijoje, apie grįžimą į Lietuvą Natas susimąsto kone kasdien: „Mes su žmona visą laiką jaučiame didžiulį norą grįžti į Lietuvą, tačiau laukiame kol užaugs Smiltė, nenorime jos traumuoti ir keisti gyvenamosios vietos, juk žmonės ir aplinka labai skiriasi, jai būtų labai sunku adaptuotis.“
Savo senatvę Natas mato tik Lietuvoje: „O ką čia Danijoje veiksi, kai pasensi? Vaikai jau bus užauginti, išėję iš namų, nors likimo vingiai nežinomi, bet į Lietuvą norėčiau grįžti.“
Prakalbus apie žmones besiskundžiančius situaciją Lietuvoje, vyras tik juokėsi: „Tie, kurie skundžiasi, kad Lietuvoje yra sunku gyventi visuomet ir skųsis, tai toks žmonių tipas.
Viskas priklauso nuo žmonių, yra verksniai ir tie, kur daug daro ir nesiskundžia, šis tipas dirba, neverkia ir gerai gyvena. Jeigu visą laiką verksi, kad niekas negerai ir nieko nedarysi, tai jokia šalies padėtis nepadės geriau jaustis, reikia pradėti nuo savęs.“
Naujas hobis
Dabar Natas laisvalaikiu mėgsta fotografuoti, taip pat svajoja su laiku šią mėgstamą veiklą paversti ir pajamų šaltiniu: „Labai norėjau gero fotoaparato, pasidovanojau sau 30-ojo gimtadienio proga, ėmiau mokytis įvairiausių fotografijos subtilybių.
Laikui bėgant ir žmonės pradėjo pastebėti mano darbus, girti, tai motyvavo mane eiti toliau, dabar kuriu internetinį puslapį ir ieškau klientų.“
Būnant Lietuvoje Natą vis dar atpažįsta: „Malonu girdėti, kad žmonės mane prisimena. Vyresni vis dar atsimena, tačiau penkiolikmečiai net nežino kas aš anksčiau buvau“, – juokėsi Natas.
Prisiminus projektą, atlikėjui labiausiai gaila, kad niekas jam tada profesionaliai nepatarė daug investuoti į save ir ateitį: „Aš nuėjau kitu keliu, man atrodė, kad šiuo metu viskas yra gerai ir visą laiką taip bus, nes gi tapau įžymus žmogus ir taip turi būti.
Nežinojau, kad viskas gali išblėsti, trūko to profesionalaus žmogaus, kuris būtų padėjęs įsitvirtinti.“
