Pastaraisiais metais gyvenimas gimtinėje moteriai siejosi su baime. Šiandien, su vyru ir sūnumi įsikūrusi Lietuvoje, Nataša jaučiasi ne tik saugi, bet ir laiminga galėdama dirbti prasmingą darbą.
Žurnalistikos sritis moterį traukė nuo jaunystės. Būdama 23-ejų N. Kopoteva jau dirbo specialiąja korespondente užsienio šalyse, tarp jų – ir šiandien karo niokojamoje Ukrainoje.
Nuo jaunystės žurnalistika susidomėjusi Nataša kuriam laikui šią veiklą buvo nutraukusi – ištekėjusi už mylimo vyro moteris susilaukė sūnaus, bet aistra darbui nedingo.
2020-ųjų rugpjūtį, po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos suklastojo Aliaksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai protestai, represijos. Žurnalistams tai buvo išbandymų kupinas laikotarpis. Su paskutine darboviete televizijoje Nataša atsisveikino supratusi, kad televizija Baltarusijoje – tik melo mašina, į kurią įtraukiamas kiekvienas.
„Visus metus ten gyvenau baimėje, kad bet kurią dieną į namus gali įsiveržti OMON'as ir mane sulaikyti“, – neslepia Nataša.
Nusprendusi palikti šalį ji atsidūrė Lietuvoje, kur jos laukė naujo gyvenimo pradžia.
Naujienų portale tv3.lt – pokalbis su „TV3 Plus žinių“ vedėja Nataša Kopoteva apie išsivadavimą iš prievartos gniaužtų ir darbą televizijoje, kuriai ji jaučia begalinę meilę.
Kaip atrodė žurnalisto darbas Baltarusijoje prasidėjus masiniams protestams ir represijoms?
Buvo visai neįmanoma atsiriboti nuo politikos, daryti reportažų neutraliomis temomis ir į politiką visai nelįsti. Ypač jei esi aukšto lygio korespondentas, tave dar labiau stengsis patraukti į jų pusę, netgi grasinti. Temomis, kurios liečia ekonomiką, valstybės valdymą, turėjome pristatyti A. Lukašenkai palankią poziciją.
Supratau, kad Baltarusijoje būti žurnaliste tikrai negaliu.
Ilgą laiką dirbau savarankiškai – reklamų agentūrose, laisvai samdoma darbuotoja, turėjau savo tinklaraštį. 2020-aisiais Baltarusijoje prasidėjo aktyvūs protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų ir aš. Tuomet manėme, kad kažką galime pakeisti – kėlėme vėliavas, plakatus, rašėme valstybei laiškus.
Deja, mums nepavyko nieko padaryti. Prasidėjo represijos, kurios nesibaigia iki šiol. Visus metus ten gyvenau baimėje, kad bet kurią dieną į namus gali įsiveržti OMON'as ir mane sulaikyti. Paskui būtų rengiamas sufalsifikuotas teismas ir priskiriama bausmė.
Girdėjau istoriją apie merginą, kuri radijuje dirbo 15 metų. 2020-aisiais ji paliko darbovietę ir pasakė, kad įkurs savo televizijos kanalą. Visai neseniai vien už tai jai buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Labai svarbu, kad užsienio šalys suprastų, kad Baltarusijoje tai – ne juokai, o realybė. Kad ir ką sakytų politikai, paprasti piliečiai žino, kokia iš tiesų situacija šalyje. Nors atsakingos organizacijos skaičius slepia, nuo pat represijų pradžios iš šalies pabėgo apie 450 tūkstančių piliečių.
Ar prasidėjus represijoms palikote gimtinę?
Su šeima į Lietuvą persikėliau 2021-aisiais, nors migruoti iš Baltarusijos niekada nenorėjau. Jei ne politinė situacija, turbūt niekada nebūčiau palikusi savo tėvynės (liūdnai šypteli).
Čia turėjome susirasti darbą, tad su kitais baltarusiais įkūrėme organizaciją „Tai – mes“ (rus. „Это мы“). Susibūrėme tie, kurie nori daryti kažką svarbaus ir tikrai reikalingo visuomenei.
Padirbusi ten kurį laiką, vėliau gavau prisijungti prie „TV3 Plus“ televizijos komandos. Dėl to šis projektas dabar pristabdytas, nes tiesiog tam neturiu laiko. Tačiau tikiuosi, kad šis kanalas padės mūsų bendruomenei, į Lietuvą atvykusiems baltarusiams, ukrainiečiams ir kitiems rusakalbiams nušviesti tiesą, kas vyksta mūsų šalyse.
Šiuo metu dirbate viena iš „TV3 Plus žinių“ vedėjų. Ką jums reiškia šis darbas?
Manau, kad visuomenė Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje nėra vientisa. Negalima sakyti, kad visi palaiko vieną politinę partiją – manau, kad už mane tai suprantate žymiai geriau.
Tai pastebiu socialiniuose tinkluose, skaitydama komentarus, atsiliepimus apie „TV3 Plus“ kanalą. Manau, kad šis darbas itin svarbus ir reikalingas. Juk atvykę iš kitų šalių užsieniečiai iškart negali išmokti lietuvių kalbos – pridursiu, kad ji sunki (juokiasi).
Kad ir kaip norėtumėme, kad būtų kitaip, vis vien į šalį atvykę užsieniečiai naujienas skaito savo kalba – ukrainiečių, rusų, baltarusių, anglų. Daugelis net fiziškai nespėja mokytis lietuvių kalbos.
„TV3 Plus“ kanalas turi savo auditoriją su kuria dalijamės objektyvia informacija ir patikrintomis naujienomis. Svarbu mūsų visiems potencialiems žiūrovams papasakoti apie tai, kad mes apskritai esame.
Kokie jūsų ateities planai – liksite čia, Lietuvoje, ar vis dėlto gyvenimą kursite kitur?
Apie kitą šalį net negalvoju – kol kas tai tik Lietuva. Taip pat daug kas nuo manęs net nepriklauso. Manau, kad su tokia pačia situacija susiduria daugelis baltarusių, nors dažnai sulaukiame klausimų, ar mes norime grįžti į Baltarusiją. Daugelis galbūt nenori, bet aš noriu. Tačiau kada tai nutiks negaliu pasakyti – gal po 5, 10 metų.
Džiaugiuosi, kad esu Lietuvoje ir kad ši šalis man leido bent 2 metams čia apsistoti, kad čia turiu darbą televizijoje. Džiaugiuosi, kad čia turiu galimybę tiesioginiame eteryje sakyti tiesą, o ne pataikauti valstybei, politikams, kad galiu rusus vadinti „okupantais“. Dėl to čia dirbdama tiesiog kaifuoju.
Man čia viskas patinka – tiek kolegos, tiek pati žurnalistika Lietuvoje. Labai dėkoju, kad apskritai sugalvojo tokį projektą ir mane priėmė jame dirbti ir kad galime čia nuveikti naudingą darbą.
