Irūnos ir Roko meilės istorija prasidėjo žymiai anksčiau, nei prieš 8 metus.
Irūna naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad Roką pažįsta nuo pat paauglystės ir jau tada žinojo, kad jis taps jos vaikų tėčiu – tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
„Kadangi susipažinome kaip dar nesusiformavusios asmenybės, manau, kad vienas kitą tikrai pakeitėme. Gyvendamas su žmogumi į jį tikrai panašėji. Gerų santykių taisyklė yra ta, kad kartais reikia vienam prie kito prisitaikyti, kad nebūtų pykčių. Taip vienas prie kito besitaikydami ir supanašėjome.
O kalbant apie charakterį, manau, kad bėgant metams vis labiau išlenda paveldimų savybių. Matau vyro panašumus į jo tėvus, vis labiau išlenda jų bruožai.
Žmonės keičiasi, prie to prisideda branda ir tam tikri gyvenimo įvykiai“, – teigia moteris.
Aštrūs kampai ir konfliktai
Sakoma, kad poroje žmonės dažnai tarsi deimantai šlifuoja savo aštrius kampus ir tam tikrus trūkumus.
„Mes vienas iš kito visada mokomės nuolatos. Per laiką praradau kai kurias savo savybes, bet vis atrandu naujų dalykų. Vyras mane moko, kad reikia pačiam būti drąsiam, kelti sau iššūkius, neplaukti pasroviui, jei nori, kad gyvenimas būtų įdomesnis.
Niekas už tave to nepadarys. Aš turbūt jau esu atsikandus patirčių jaunystėje – keičiau nemažai darbų, esu bandžiusi daug.
Turbūt man jau dabar norisi vis daugiau komforto, ramybės. Vyras mane skatina neužmigti vienoje vietoje, siekti vis kažko naujo, nes juk gyvenimas dar nesibaigė“, – šypteli moteris.
„Manau, kad iš manęs vyras išmoko gilesnių vertybių – kad viskas pastatyta ant šeimos ramybės, kad reikia mažiau pyktis, viskuo dalintis, kad reiktų susitikti su šeimos nariais dažniau.
Tikrai nuvažiuojame vis dažniau aplankyti artimuosius, manau, kad anksčiau taip nebūdavo. Gerą ryšį turiu tiek aš su jo tėvais, tiek jis su mano“, – dalijosi I. Puzaraitė.
Anot pašnekovės, ryšys tarp jos vaikų ir senelių yra tikrai stiprus. „Seneliai turi daug anūkų, tad visiems kiek tik gali dalina savo dėmesį.
Mes apskritai nesame linkę savo vaikų užkrauti seneliams, nepaliekame jų pas juos vasaromis. Patys auginame savo vaikus ir manome, kad jų neturi auginti seneliai. Manau, kad jie tai pastebi ir tuo džiaugiasi“, – neslepia atlikėja.
Laimingų santykių receptas
8-erius metus santuokoje gyvenanti pora per kartu praleistus gyvenimo metus patyrė visko: tiek pakylimų, tiek ir nuosmukių. Visgi svarbiausia, anot Irūnos, yra tarpusavio pagarba ir komunikavimas.
„Manau, kad iš mano pusės visada trūksta bendravimo, dar iki šiol jo mokausi. Manau, kad kalbėjimas išsprendžia visus nesutarimus ir klausimus.
Bet svarbu ne tik išklausyti, bet ir imtis veiksmų išsikalbėjus. Jeigu antra pusė daro pastebėjimus, turi į juos reaguoti. Aišku, visada turi būti pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Bet jei yra meilė, yra ir pasitikėjimas“, – sako ji.
Kaip sakoma, nebūna namų be dūmų. Nors dūmų Irūnos namuose nebūna taip dažnai, kartais prireikia juos ir gesinti.
„Konfliktų ir pas mus pasitaiko. Manau, kad tie konfliktai būna labiau buitiniai, nes esu daugiau namų šeimininkė. Aš pavargstu namuose, vyras pavargsta darbe, tad būna, kad ir apsižodžiuojame iš nuovargio. Bet ateina rytas ir viskas būna tvarkoje.
Manau, kad reikia nesureikšminti smulkmenų ir jei viskas eskaluojasi – tiesiog atsitraukti, vienam pabėgti į šalį. Bet visada reikia pasikalbėti, kad vieną dieną tiesiog nesprogtum nuo susikaupusių emocijų“, – teigė ji.
Nauji etapai
Jau anksčiau pašnekovė yra sakiusi, kad visada svajoja apie didelę šeimą ir dar vieną vaiką.
„Kažkokio plano nėra, bet noras vis dar išlieka. Visgi turim dvi sveikas atžalas, vaikai su metais vis savarankiškėja, tad su jais darosi vis lengviau, galime daugiau laiko skirti sau. Mano širdyje dar vis kirba mąstymas, kad man dar ne visi namie, kad dar nėra viskas baigta“, – apie šeimos pagausėjimą kalba ji.
„Turbūt kol augini vaikus didelio atsipūtimo net negali būti. Jie auga, prasideda nauji etapai. Dabar greitai pradės mokyklą, viskas vėl pasikeis. Manau, kad tas ratas suksis tol, kol jie neišeis iš namų. Bus tų etapų, kurie bus vis sunkesni“, – samprotavo daininkė.
Šiemet Irūnos ir Roko Čepononių sūnus Toras ruošiasi keliauti į pirmą klasę. Artėjantis naujas etapas, anot moters, kiek gąsdina ir ją pačią.
„Jau ruošiamės į pirmą klasę. Man, kaip mamai, pirmagimio išleidimas į pirmąją klasę yra ir šventė, ir šioks toks skauduliukas. Teko nueiti į mokyklą susipažinti ir su mokytoja, ir su klasės draugais. Supratau, kad pirmokas yra nemažas vaikas, – juokiasi ji. – Pabendravus nebeliko nerimo, tarsi nusiraminau.
Atsirado supratimas, kad 7-metis yra aplink save apsižiūrintis, protaujantis vaikas. Iš darželo išeiti buvo skaudoka, bet mokyklos aš laukiu – tai tarsi naujas savarankiškesnio gyvenimo etapas.“
