„Vasaros mums yra ypatingai darbingos. Nežinia, kas bus rudenį, jau dvi žiemas buvome uždaryti, sustabdyti pandemijos. Vasara būna labai užimta, visi nori atšvęsti, daug koncertų. Netenka ilsėtis.
Žiemą dažniausiai išvykstame į užsienį. Per tuos dvejus metus supratome, jog mums nereikalingas butas Palangoje. Ta investicija mums tapo labiau našta nei pramoga.
Buvo labai gaila, gražus pajūris, bet nėra kada tiesiog. Visa vasara yra ant ratų“, – priežastis, kodėl nusprendė atsisveikinti su mylimais namais vardija Ingrida.
Nekilnojamojo turto kainoms Lietuvoje vis nenustojant pūstis, būstus parduoti – vis sunkiau. Visgi, I. Martinkėnaitė su šia problema nesusidūrė:
„Greitai radome, tai buvo vienas iš pirmųjų pirkėjų, kuris paskambino ir apžiūrėjo. Iškart apsisprendė pirkti. Tas butas tikrai gražus, darėme jį tik sau, puikioje vietoje.
Mūsų butą nusipirko išeiviai iš Lietuvos – jie gyvena Anglijoje, bet nori grįžti į Lietuvą“.
Kodėl šeima naująjam būstui pasirinko Gran Kanariją? Pasak pašnekovės, teko rinktis iš dviejų kurortų. Galiausiai laimėjusi šalis turėjo vieną didžiulį pliusą:
„Marija augo Tenerifėje, ten tuo metu nebuvo daug turistų. Žiemodavome joje. Dabar man ji visai nebepatinka – per daug turistų, per daug žmonių.
Vėliau ėmėme lankytis ir Gran Kanarijoje, praleidome ten kelis mėnesius. Labai patiko, pagalvojome, kad norime čia būsto. Nuvykome dar į Tenerifę įsitikinti, kad mums Gran Kanarijoje labiau patinka, ir supratome, kad esame teisūs“.
„Internetu susiradome būstą ir davėme užstatą. Rugpjūčio pabaigoje jau turėtų būti sandoris.
Gran Kanarijoje nėra didelės rotacijos ir pasirinkimo. Ten nedaug namų parduoda, dažniausiai juos perka skandinavai, todėl ir kainos didesnės nei Tenerifėje.
Mes nusipirkome pačiame šilčiausiame regione, visai netoli paplūdimio. Net nereikia automobilio nuomotis, nuostabi vieta. Mes tą butą ir nuomosime – taps investicija. Mano didžiausias noras buvo – naujas, suremontuotas būstas, kad mums nereikėtų to daryti“, – tikina Ingrida Martinkėnaitė.
