Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo I. Stumbrienė, spalio 31 d. švenčiamas Helovinas į šeimos namus atkeliavo vaikų auklės dėka.
„Pamenu, kartą vaikučių auklė prieš vieną šventę atvežė iš savo daržo daugybę didelių moliūgų. Mes su šeima nusprendėme visą dieną praleisti juos skaptuodami ir puošdami įvairiausiomis rudens gėrybėmis. Taip ir gimė pagrindinė Helovino tradicija mūsų namuose“, – sakė dviejų vaikų mama.
Ingos teigimu, moliūgų skaptavimas Stumbrų namuose tapo pagrindiniu šios šventės akcentu, todėl jais visada pasirūpina iš anksto. Tačiau tai – ne vienintelė veikla, kuria moteris šventiniu laikotarpiu užsiima su šeima.
„Helovinui visada papuošiame savo namus, turime nemažai šiurpių akcentų. Puošiame visi kartu, tad tai gaunasi labai smagus užsiėmimas. Kai vaikai buvo mažesni, su draugais eidavo pas kaimynus prašyti saldainių“, – kalbėjo ji.
Be to, I. Stumbrienė nepamiršta ir kone pagrindinės Helovino veiklos – kostiumų ir grimo kūrimo: „Su vaikais patys juos susikuriame ir pasigaminame. Jau žinau, kokį kostiumą ir grimą pasirinksiu šiemet, bet tegul tai kol kas lieka paslaptimi.“
Tiesa, ne paslaptis, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavęs Helovinas skaldo lietuvius – kol vieni ją linksmai švenčia, kiti peikia teigdami, kad tai – mūsų kultūrai svetima šventė. Pasiteiravus, ką apie tai mano I. Stumbrienė, moteris tikino suprantanti, kad tai nėra lietuviška šventė.
„Aš gerbiu ir vienų, ir kitų nuomonę. Nors Lietuvoje Helovinas pradėjo populiarėti visai neseniai, manau, kad tai smagi ir linksma šventė“, – tikino verslininkė.