Naujienų portalui tv3.lt I. Stumbrienė pasakojo, jog grybauti labai mėgsta jos vyras, kuris kasmet atveža šeimą į mišką.
I. Stumbrienė šį savaitgalį drauge su šeima vyko į Aivaro pamėgtas vaikystės grybavimo vietas, kuriose surado ne mažą laimikį: „Tikslios vietos negalėčiau pasakyti, nes važiavome maždaug pusvalandį už Vilniaus, įvairiais miško keliukais. Tai Aivaro vaikystės grybavimo vietos, tad šią paslaptį galėtų atskleisti nebent jis.“
Nepaisant to, kad jų šeimai ir pavyko surasti pilną glėbį voveraičių, tačiau anot pašnekovės, jie niekuomet nesistengia pririnkti kuo daugiau šių miško gėrybių. „Mes niekada nesistengiame surinkti itin didelio kiekio, mums užtenka, jei pakanka gardžiai vakarienei, o ir renkame tik 2 rūšis: baravykus ir voveraites. Šį kartą taip pat galėjome džiaugtis pilna pintine“, – šypteli ji.
Tiesa, vienus grybautojus džiugina grybų kiekis, o kitus – pats procesas. „Aš manau, kad smagu suderinti ir patį procesą, ir miško gėrybes. Labai smagu yra porą valandų pasivaikščioti gryname miško ore, taip pat labai smagu, jei ir pavyksta surasti pintinelę miško gėrybių“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie grybavimą ir šeimos tradiciją – bent keletą kartų per sezoną nuvykti grybauti, Inga atskleidė, jog būtent jos vyras įtraukė visą šeimą į šią veiklą.
„Grybauti labai patinka Aivarui, jis ir užkrėtė visą šeimą šiuo savo vaikystės pomėgiu. Nesame labai dideli grybautojai, tačiau sezono metu bent keletą kartų būtinai nuvykstame pasivaikščioti po miškus. O dėl erkių, tai džiaugiuosi, kad vyras žino tokias vietas, kuriose miškas tartum parkas, be jokių bruzgynų, tad ir vaikščioti malonu ir saugu“, – pasakojo I. Stumbrienė.
Žinoma, ši tradicija neapsieina ir be linksmų žaidimų. Stumbrų šeima dažnai rungtyniauja, kas pirmas suras grybą: „Žinoma, visada smagu, kai kažkuris pirmas suranda pirmąjį baravyką. O po to tiesiog rungtyniaujame, kurio pintinė bus pilnesnė.“
