Šiemet į pirmą klasę išleidusi sūnų Bernardą Ineta tikina nejaučianti itin didelio pokyčio kasdienybėje – teko priprasti tik prie kelių mažų dalykų.
„Rutina labai panaši į tą, kokia buvo Bernardui einant į priešmokyklinę klasę. Tik skirtumas tame, kad dabar rimtesni mokslai jau mokykloje.
Aišku, ir namų darbų dabar yra praktiškai kasdien, bet juos jis kol kas daro labai noriai – galvojau, kad jį kasdien reikės verst tobulėti. Bet kai ateina namų darbų laikas, su dideliu noru jis keliauja juos atlikti“, – šypteli Ineta.
Visgi moteris tikina, kad sūnus dabar tik pirmokas, tad susidomėjimas mokslu su laiku gali pradėti blėsti.
„Kol kas jo susidomėjimas didelis, bet pasakyti, kaip sekasi, yra gan sunku – praėjo labai mažai laiko. Bet atrodo, kad kol kas jam viskas pačiam labai patinka. Dabar ir Barbora kartais prisideda prie jo namų darbų.
Anksčiau skųsdavosi, kodėl jai vienai reikia daryti namų darbus, o broliui ne. Barbora jau didesnė, tai net kartais pavydi, kad broliukui viskas taip lengva“, – juokiasi ji.
Reikalauja nemažai
Vasaros pradžioje šeima paminėjo svarbaus etapo pabaigą – baigėsi Bernardo dienos vaikų darželyje.
Inetos teigimu, sūnus džiaugiasi tapęs pirmoku, tačiau pačiai mamai tai sukėlė dvejopus jausmus.
„Gal ir ramu dabar, bet žinau, kad bus nemažai reikalų. Sakyčiau, kad tėvams reikia įdėti daug darbo, kad galėtų paruošti savo vaikus.
Mokykloje moko skaitymo, bet patiems tėvams reikia įdėti labai daug darbo, kad vaikus galėtų paruošti net pirmai klasei. Galiu pasakyti, kad praktiškai tėvai turi išmokyti vaiką skaityti, rašyti.
Jau nebėra taip, kad pirmoje klasėje matematika prasideda tik skaičiais – uždavinius vaikams jau reikia skaityti, į juos gilintis. Tikrai nepalyginsi su tuo, kaip buvo kai mokėmės mes – mokykloje mes mokėmės jungti skiemenis, raideles, dabar iš vaikų reikalaujama daug daugiau“, – neslepia ji.
Mato bardaką
Pašnekovės teigimu, su sūnumi mokslais ji užsiima vis dažniau. Tiesa, mano, kad toliau viskas bus tik sudėtingiau.
„Nežinau, ar tokia sistema tikrai naudinga ir gera, ar ji neišgąsdins kitų vaikų. Barbora dabar eina trečią klasę, tad galiu pasakyti, kad programa tikrai pasikeitusi. Stringa ir kiti procesai – mokykla dar negauna knygų, kurios priklauso pagal naujas programas.
Sakyčiau, kad dabar toks „bardakėlis“ – įvesta nauja sistema, bet ji iki galo pilnai nepritaikyta, – pastebi Ineta. – Atrodo, kad vaikams reikalavimus tik kelia, bet aprūpinti priemonėmis tikrai nesistengia. Keistai šioje vietoje.“
Verslininkė negaili ir kritikos švietimo sistemai. Nors dažnai į sistemą įvedama naujovių, anot Inetos, jos labai staigios ir neleidžia vaikams įsibėgėti į mokslus, įgauti bazinių žinių.
„Manau, kad kaip pirmoko reikalaujama tikrai kiek per daug. Manau, kad pokyčiai yra gerai, bet tas įsivažiavimas ypač mažiems vaikams tikrai turėtų būti padaromas. Manyčiau, kad jei iš vaikų tiek mokykloje reikalaujama, skaityti juos galėtų pradėti mokyti dar priešmokyklinėse klasėse.
O šįkart nauja programa buvo įvesta praeitų mokslo metų pabaigoje, tai taip išeina, kad savo vaikus turėjome skaityti išmokyti vos per vasarą. Viskas buvo pakeista labai greitai, bet nesistemingai“, – teigė ji.
„Atrodo, kad dabar iš vaikų atimama vaikystė. Ir taip mokykloje praleidžiami 12 metų, o dabar, atrodo, kad mokytis jau reikia pradėti darželyje. Būti vaiku jiems lieka vos keleri metai“, – pridūrė žinoma moteris.
Tiesa, šiuo metu studijuoja ir pati I. Puzaraitė-Žvagulienė. Prieš keletą metų ji pradėjo socialinio darbo ir vadybos studijas ir dabar jau yra trečiakursė.
„Studijuoju nuotoliniu būdu, nes kitaip man neišeina. Praeitą pavasarį buvo labai sunku – laukė ir senelių namų atidarymas, reikėjo sutvarkyti labai daug dokumentų. Paskaitas turiu tik vieną dieną per mėnesį – ir nėra taip, kad jas tereikia tik atklausyti, susirenkame ten mokytis. Praeitą semestrą nebuvau pavyzdinga mokinė, turėjau porą skolų, bet jas susitvarkiau.
Yra reikalų su veiklų derinimu. Kartais tenka rinktis tai, kas tuo metu svarbiau. Matysim, kaip toliau seksis“, – šypteli ji.
Pamenu mūsu tėvai grįžę iš darbo tik paklausdavo ar pamokas patuošėm. Niekad prie mūsų nesedėjo, nebuvo korepetitorių. Kas ko nesuprasdavo mokytojai po pamokų išaiškindavo.
Dabar viskas kitaip ir rezultatai tik prastėja.
