Naujienų portalui tv3.lt Ineta sutiko papasakoti, kaip sekasi buvusią Bartkuškio mokyklą paversti jaukiais senelių namais. Moters teigimu, sunkiausias kelias jau nueitas, o iki finišo liko tik keletas darbų – užbaigti dekorą, sulaukti baldų. Visgi I. Puzaraitė-Žvagulienė pripažino, jog visas įrengimo procesas pareikalavo daug kantrybės. Tiesa, didžiausiu iššūkiu tapo ne architektūriniai sprendimai, o biurokratiniai reikalai.
„Ši dalis ne tik kainavo daug nervų, bet ir privertė ne vieną keiksmažodį paleisti. Mūsų valstybėje ties tuo yra nemažai nesutvarkytų vietų. Susidūrėme su pertekline biurokratija, kuri patrigubino mūsų išlaidas, tačiau galiausiai nuguls į stalčių. Šiuo metu tvarkomės paskutinius leidimus, o vasarą tai daryti yra sunku: jei kažkas atostogauja, valstybinėse institucijose beveik nėra nieko, kas juos pavaduotų. Per tris vasaros mėnesius sugaudyti reikalingus žmones yra košmaras“, – nusivylimo neslėpė I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Kartu su vyru Ąžuolu ir judviejų partneriu senelių namus kurianti Ineta teigė, kad jų atidarymas buvo planuotas jau birželio mėnesį, tačiau dėl besikeičiančių įstatymų ir biurokratijos svarbią datą vis teko nukelti. Nors buvo susidurta su ne vienu sunkumu, Ineta tikino nė karto nesudvejojusi sprendimu imtis dar vieno verslo. Moteris entuziastingai įveikė visus iššūkius, o iškilus bėdoms motyvuodavo ne tik vyrą, bet ir jų partnerį. „Vis sakydavau, kad viskas bus gerai, palaukime dar vieną mėnesį. Kažkaip taip per viską perėjome ir, rodos, išlaukėme“, – sakė ji.
Žvagulių senelių namuose galės apsigyventi 71 senjoras. Tiesa, Ineta akcentavo, kad norintys tai padaryti turėtų suskubti, mat apie 20 vietų jau yra rezervuota: „Klausimų ir skambučių sulaukiame tikrai daug, net negalvojau, kad galėsime startuoti su didesniu kiekiu gyventojų. Žmonės rezervuojasi vietas iš visos Lietuvos.“
Kaip pasakojo žinoma moteris, Bartkuškio senelių namai bus kitokie, vos tik įžengę senjorai čia išvys jaukų interjerą, daug spalvų, didelį kiemą su šimtamečiais ąžuolais. Pasak pašnekovės, dedama daug pastangų, kad gyventojai čia jaustųsi tarsi tikruose namuose.
„Senelių namuose gyvena ne tik savarankiški žmonės, bet ir tie, kurie serga dimensija, yra patyrę insultą ar turi kitų sveikatos problemų, jiems reikalinga priežiūra. Dėl to tokios įstaigos dažniausiai atrodo kaip ligoninės. Tuo tarpu mes atiduodame daug širdies, kad sukurtume aplinką, kurioje būtų gera gyventi. Lankiausi daugybėje senelių namų, tačiau neteko matyti tokių, kaip mūsų“, – kalbėjo I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Inetos ir Ąžuolo senelių namai turės erdvius kambarius, keletas iš jų bus dviviečiai, skirti sutuoktiniams ar kartu norinčioms gyventi seserims. Anot moters, tokie kambariai – retas atvejis senelių namuose. Be to, daug dėmesio čia bus skiriama ir gyventojų užimtumui.
„Kaip tik su vyru vaikštinėjome ir rinkome vietą, kur auginsime vištas. Juk bus žmonių ne tik iš miesto, bet ir iš kaimo, todėl norime, kad kiekvienas atrastų savo veiklą. Bus ir vištos, ir šiltnamis, ir lysves padarysime, kad galėtų seneliai daržoves auginti. Nenorime būti įstaiga, trokštame trokštame tapti namais, kuriuose gyventų viena didelė šeima. Neseniai organizavome darbuotojų atranką, pirmu prioritetu kėlėme kokybę. Norime, kad žmonės pas mus atvažiuotų, gyventų ir būtų maksimaliai prižiūrėti: ne tiek, kiek priklauso, bet trigubai daugiau“, – teigė verslininkė.
Pasak I. Puzaraitės-Žvagulienės, pasibaigus įrengimo procesui, senelių namuose ji organizuos užimtumą ir eis administracinės dalies pareigas: prižiūrės darbuotojus, bendraus su klientais ir gyventojais. Moters teigimu, visus kitus darbus atliks darbuotojai, kurių čia bus kiek daugiau nei 30-imt: „Dirbs daug žmonių, o mes norime, kad jie maksimaliai atliktų savo darbą ir nedarytų to atmestinai. Taigi, šioje vietoje su Ąžuolu turėsime daug darbo.“
Pasidomėjus, ar artimieji neišreiškė noro dirbti senelių namuose, I. Puzaraitė-Žvagulienė teigė girdėjusi daug tokių pasisakymų, tačiau artimoje aplinkoje neatradusi tinkamų specialistų.
„Pas mus negali dirbti žmonės be kvalifikacijos, o mano šeimoje tokių specialistų nėra. Nebent laikui bėgant kas nors persikvalifikuos. Tiesa, mama sakė, kad čia jai labai faina ir tikino galinti net iš Marijampolės išvykti, kad galėtų būti arčiau senelių namų“, – šyptelėjo Ineta.
Labai daug kliauzu. cia ne vaiku stovykla,cia reikalinga ramybė,kiekvienas savitas bus su savo norais. Pries irengiant reikejo pasitarti su specialistais,apvazineti kitus seneliu namus. O ne pagal save daryti.