• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienuolika metų. Tiek laiko jau tęsiasi tai, kas prasidėjo kaip paprasta idėja – suburti moteris, kad jos galėtų išgirsti viena kitą, pasidalyti savo išgyvenimais, o svarbiausia – atrasti save per kitų istorijas. Indrės Stonkuvienės organizuojami renginiai virto tuo, ką galima pavadinti mažais moteriškais stebuklais. Šiemet viskas nauja – naujas pavadinimas, nauja programa, tačiau esmė liko ta pati: tikros istorijos, tikros moterys, tikras įkvėpimas.

Vienuolika metų. Tiek laiko jau tęsiasi tai, kas prasidėjo kaip paprasta idėja – suburti moteris, kad jos galėtų išgirsti viena kitą, pasidalyti savo išgyvenimais, o svarbiausia – atrasti save per kitų istorijas. Indrės Stonkuvienės organizuojami renginiai virto tuo, ką galima pavadinti mažais moteriškais stebuklais. Šiemet viskas nauja – naujas pavadinimas, nauja programa, tačiau esmė liko ta pati: tikros istorijos, tikros moterys, tikras įkvėpimas.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt I. Stonkuvienė atskleidė neseniai vykusio renginio Kaune ir Šiauliuose „Pasileiskim plaukus“ užkulisius bei papasakojo apie tikrą bei nuoširdžią draugystę su Katažina Zvonkuviene, kuri kartu dalyvavo renginyje.

REKLAMA
REKLAMA

Renginyje dominavo viena aiški emocija

„Kai viena moteris dalinasi savo istorija, kitos joje atranda save. Tai ne tik renginys – tai gydanti moterų erdvė, kurioje kalbame apie tai, kas iš tikrųjų svarbu: apie mus kaip mamas, dukras, žmonas, kūrėjas, apie santykius, pasirinkimus, savivertę. Buvo atvirumo, juoko, tikrų patirčių ir daug bendrystės“, – sako pati Indrė.

REKLAMA

Šie žodžiai nėra tušti pažadai – juos patvirtina šimtai moterų, dalyvavusių renginiuose visoje Lietuvoje. Naujausios programos „Pasileisk plaukus“ vakarai ne tik sukvietė moteris, bet ir paliko neišdildomą įspūdį.

Renginyje dominavo viena aiški emocija – moteriškas solidarumas ir bendrystė. Kaip pasakoja renginio organizatorė Indrė tai buvo „stipri, tęstinė, prasminga patirtis“. Jau vienuoliktus metus vykstantys ciklai kaskart primena apie tikrąją šių susitikimų esmę: „Svarbiausia tai, kad prasmė niekur nedingsta“.

REKLAMA
REKLAMA

Šių metų programa, pavadinta „Pasileisk plaukus“, tęsia gerus darbus ir yra ne mažiau įkvepianti nei ankstesnės. Kiekviename renginyje pristatoma herojė – tikra moteris, kuri savo istorija paliudija, kad viskas įmanoma. Šįkart ja tapo Eglė.

„Jos istorija įkvepia: nepaisant amžiaus, nepaisant naujo, mamos, vaidmens, ji nepamiršo savęs, savo veiklų“, – su šiluma kalba Indrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Eglė, susilaukusi antrojo vaiko, ėmė kepti bandeles ir kruasanus savo mažoje virtuvėlėje garaže. Iš pradžių tai buvo tik draugų ir pažįstamų palaikomas užsiėmimas, tačiau netrukus jis išaugo į jaukią kavinukę – taip gimė verslas.

Pasak organizatorės, „būtent šios tikros istorijos renginiuose veikia stipriau nei bet kokia teorija“. Kai gyvai pristatoma reali moteris su savo išgyvenimais ir pasiekimais, tai tampa įkvėpimu kiekvienai dalyvei: „Žiūrėkit, čia yra tikra moteris.“ Pasak Indrės, tai priminimas, kad nėra galutinio taško, nebent pati jį nusistatai. Nėra jokios rašytinės taisyklės, kad jau per vėlu – nes nėra per vėlu.

REKLAMA

Prisiminė ypatingą istoriją

Kauno ir Šiaulių vakarai skyrėsi – ir tai jautėsi labai aiškiai. Kaip pasakoja organizatorė Indrė, kiekvienas miestas turi savo energiją, savo unikalų veidą, savo auditoriją.

Kaune susirinko apie 400 moterų ir toks žmonių skaičius, anot jos, daro didelę įtaką atmosferai: „Jautėsi labai stipri banga.“

Šiauliuose viskas kitaip – jaukiau, artimiau. Šiauliuose ji lankėsi jau ketvirtą kartą ir bilietai visada išgraibstomi. Ten moterys susirenka anksti, su nekantrumu ir atvira širdimi. Net jei karšta ar ankšta – moterys nesiskundžia. Prieš renginį Indrė visada kreipiasi į jas tarsi stiuardesė prieš skrydį: „Būkime viena kitai draugiškos – jei reikia vandens, padėkite viena kitai.“

REKLAMA

Ta energija – tikra ir stipri. „Kai nulipu nuo scenos, kartais net galvoju: „Dieve mano...“ – dvi su puse valandos trukusi programa, moterys visą laiką dalyvavo aktyviai, be jokių priekaištų, be zyzimo. Jos atsidavė – klausėsi, dainavo, juokėsi. Ir man tai labai svarbu“, – šypteli I. Stonkuvienė.

Į akis krinta ir tai, kad vis drąsiau į renginius ateina vyresnės moterys – kartu su dukromis, net atsiveda savo mamas. Tai tampa ne tik renginiu, bet tikros moteriškos bendrystės švente. Indrei tai rodo, kad vizija, kurią turėjo prieš vienuolika metų, pamažu virsta tikrove: „Reikia tik kantrybės, mažais žingsniais kurti pokytį ir viskas įmanoma.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir viską vainikuoja tokios istorijos kaip Marijos. Prieš Velykas Indrė gavo skambutį – moteris teiravosi apie nuolaidą bilietui, nes turi negalią ir neišeina iš namų. Iš pradžių atsakymas buvo standartinis: „Oi, mes nuolaidų nedarome, kaina yra tokia, kokia yra.“ Tačiau pokalbio pabaigoje, išgirdusi, kad moteris labai norėtų, bet negali sau to leisti, Indrė pajuto, kad kažkas jos viduje suvirpėjo.

REKLAMA

„Vaikščiojau dešimt, penkiolika minučių ir savęs klausiau: „Apie ką yra šie renginiai, Indre?“ Galiausiai paskambinau atgal ir padovanojau bilietą. Marija atėjo – su lazdele, bet dalyvavo visą vakarą, fotografavosi, net užlipo į sceną. Jos istorija įkvėpė kitas. Ji buvo tokia švytinti, pasipuošusi, sakė: „Aš pasikroviau jaunatviškos energijos“, – džiaugiasi Indrė.

REKLAMA

Indrės ir Katažinos nuoširdi draugystė

Indrės ir Katažinos draugystė – tai šiltas, tikras ryšys, brandintas per daugelį metų. Kaip pasakoja Indrė:

„Katažinai ir man, kaip moterims, kurios pažįstamos labai ilgus metus, turbūt taip pat reikėjo tam tikro laiko ir kantrybės, kad vėl sugrįžtume viena pas kitą.“

Abi išgyveno skirtingas patirtis, mokėsi susidėlioti prioritetus, atrasti vertybes. Tikra draugystė, kaip ji sako, reikalauja išsilaisvinimo nuo vaidmenų ir titulų – „būti šalia žmonių, kurie priima tave tokią, kokia esi ir su kuriais gali būti savimi – klysti, nevaržyti savęs – tai yra dovana.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtent tokiu jausmu, be jokių kaukių, Katažina ir sugrįžo į Indrės gyvenimą – per bendrą programą, kurioje dabar kartu dalyvauja. Nors iš šono Katažina atrodo drąsi ir ryški, Indrė mato daugiau: „Ji labai gyva, bet susiduria su įprastais gyvenimo mamoms iššūkiais.“

Abi moterys turi ir bendrų tradicijų. Viena iš jų – dažnas skambinimas viena kitai. Tačiau tai daugiau nei įprotis – tai ryšys.

REKLAMA

„Kartais 15 minučių pokalbis gali atstoti penkerių metų draugystę“, – įsitikinusi Indrė.

Jos pažįsta viena kitos kasdienybę, iššūkius, o net ir po ilgos pertraukos pokalbiai tęsiasi natūraliai – nes ryšys išlieka gyvas.

Kalbėdama apie panašumus, Indrė akcentuoja paprastumą: „Manau, kad abi esame labai paprastos moterys. Abi palaikome glaudų ryšį su savo auditorijomis, atsakome į žinutes, bendraujame su dalyvėmis po renginių – apsikabiname, klausomės jų istorijų, fotografuojamės.“

REKLAMA

Didžiausias skirtumas tarp jų, kaip juokauja Indrė, kol kas – kalba. „Kol kas vienintelis didesnis skirtumas yra tas, kad aš nemoku lenkiškai.“

Tačiau ir tai pamažu keičiasi – po Katažinos jubiliejaus, kurį vedė, Indrė jau pradeda suprasti šią kalbą. „Manau, kad šis skirtumas netrukus išnyks, kai daugiau bendrausime ir praleisime laiko kartu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų