Kviečiame prisiminti įsimintinas asmenybes bei ryškiausius jų pasisakymus.
Vitalijus Cololo
2019 metų gruodžio 2-ąją Lietuvą sukrėtė žinia – atostogų Ispanijoje metu mirė garsus humoristas Vitalijus Cololo. Vyrui buvo 45 metai. Druskininkuose gimęs graikų kilmės V. Cololo dirbo TV3 televizijoje, vedė laidas „La maistas“, „Namų idėja su IKEA“, „Miestas ir kaimas“, „Puikusis šou“, dalyvavo TV projektuose ir šou, vedė renginius.
Tiesa, tik nedaugelis žino, kad humoristas, laidų vedėjas, aktorius ir režisierius Vitalijus Cololo ne veltui tituluojamas dar ir pedagogu – Šiaulių universitete jis įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Šis faktas skamba kaip vienas iš V. Cololo pokštų, tačiau iš tiesų visuomenės veikėjui šios studijos buvo puiki plotmė atsiskleisti: jis aktyviai dalyvavo studentų „Linksmųjų ir išradingųjų klube“ ir net buvo šio klubo kapitonas.
Televizijos žvaigždė V. Cololo aplinkinius akimirksniu užkrėsdavo gera nuotaika, vis dėlto dar anksčiau žinomas vyras yra sakęs, kad namuose jis toli gražu nėra toks juokingas, kaip gali pasirodyti. „Namuose aš labai rimtas tėvelis, labai rimtas vyras ir labai rimtas Lietuvos pilietis. Man niekas neleidžia namuose juokauti. Pripažįstu, žmona man namuose neduoda juokauti“, – su šypsena sakė V. Cololo.
Tiesa, apie savo žmoną jis visuomet atsiliepdavo be galo gražiai: „Meilė yra viskas: gera nuotaika, drugeliai pilve, ryškios spalvos. Meilė yra gėris, kuriuo norisi dalintis, jausmas atskleidžiantis žmogaus vidines jėgas ir galimybes. Meilė tave priverčia daryti netikėčiausius dalykus, pavyzdžiui, dainuoti serenadas po balkonu. Aš, pavyzdžiui, dainuodavau serenadas prie pedagoginio bendrabučių, nes ten mokėmės mes su žmona. Budinčioji manęs neįleisdavo, tai ne tik dainuodavau po balkonu, bet ir lipdavau pas žmoną balkonais!“
Apie artimą draugą visada gražiai atsiliepdavo bičiulis Valdas Burnys iš grupės „Išjunk šviesą“. Jis tikina, kad vienas dalykas jam įsiminė visam gyvenimui. Pašnekovas atviras – prisiminus draugą jam vis dar veide sušvinta šypsena:
„Prisiminimai nesikeičia, kas buvo – neįmanoma pakeisti ar pamiršti. Kai artėdavo ta diena, jo artimiausi draugai imdavo svarstyti, ką jis sugalvos. Kyla šypsena automatiškai prisiminus.
Vieną kartą turėjome intensyvų darbų sezoną, nusprendėme švęsti jo gimtadienį tik su šampaniuku ir viskas. Sako Vitalijus, gerai, po gurkšnelį šampaniuko ir užteks.
Atėjo ta diena, ir ką jūs sau manot? Žiūriu atvažiuoja jis į svečius pas mane. Tuo metu Vilniuje, Bajoruose gyvenau.
Sustoja, išlipa iš mašinos ir moja ranka – ateik, padėsi. Ateinu, o pas jį – trys dėžės šampano. Susirinko penki artimiausi draugai ir tie gurkšneliai virto dideliais gurkšniais“.
„Jis buvo pagrindinis visko organizatorius. Visada kupinas naujų idėjų, minčių, užvesdavo visus ant teisingo kelio. Visada jei skambina Vitalijus, galėjai suprasti, kad bus kažkas naujo, dar įdomesnio, smagesnio“, – bičiulį gražiausiais žodžiais prisimena V. Burnys.
V. Cololo dukra Evita pradėjo sėkmingą dainininkės karjerą. V. Burnys įsitikinęs – Vitalijus atžala nepaprastai didžiuotųsi.
„Jis ir gyvas būdamas labai didžiavosi ja. Ji siekė dainavimo aukštumų ir tikrai daug pasiekė. Ypač jis džiaugdavosi, kai ji kokį nors konkursą laimėdavo.
Visada mums sakydavo „Evita šitą padarė, Evita tą padarė“. Labai didžiavosi ja“, – prisimena Valdas Burnys.
Vytautas Šapranauskas
Šiemet suėjo devyneri metai nuo dienos, kai mirė Vytautas Šapranauskas. Aktorius iškeliavo 2013-aisiais, dieną prieš savo gimtadienį, būdamas 54-erių.
Aštrialiežuvis V. Šapranauskas turėjo puikų humoro jausmą, mėgo juodą humorą, tad su „Juodojo humoro klubu“ keliaudavo po Lietuvą. Aktoriaus balsą ir galima išgirsti gerai žinomuose jo įgarsintuose animaciniuose filmuose „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
Ilgus metus aktorius dirbo TV3 televizijoje kaip laidų vedėjas. Taip pat jis kūrė humoro laidas „Puikusis šou“, „TV šeškas“, „Šapro šou“. Paskutiniais savo gyvenimo metais V. Šapranauskas buvo nepamainomas TV3 šokių projekto „Šok su manimi“ bei „Chorų karai“ vedėjas, komisijos vaidmenyje dalyvavo projektuose „Lietuvos talentai“ bei „X faktorius“.
Dar anksčiau kalbintas V. Cololo sakė, kad Lietuvos šou pasaulis buvo šokiruotas po V. Šapranausko mirties. „Niekas tuo netikėjo. Nes jis nebuvo dingęs. Trys dienos iki jo išėjimo mes matėmės. Londone jis nusipirko didelį puodelį kavai, pasakėme vienas kitam „Susimatysime, susiskambinsime“, – pasakojo V. Cololo. - Mes su juo labai daug bendraudavome telefonu, tik sužinodavome naujus „bajerius“ ir skambindavome vienas kitam. Humoru bendraudavome. Tikrai buvo labai „čiotkų“ akimirkų“.
V. Cololo V. Šapranauską minėjo tik pačiais geriausias žodžiais: „Yra sakoma, kad yra nepakeičiamų žmonių. Bet norėčiau, kad atsirastų naujų... Nereikia bandyti daryti to, ką darė jis, o surasti kažką naujo. Labai gerbsiu jaunimą, kuris pabandys pasiekti bent pusę Vytauto Šapranausko lygio. Labai gaila, kad mūsų dienomis į humorą bandoma eiti kažką kopijuojant. Ne, taip negalima. Norėčiau, kad visi bandytų savo keliu žingsniuoti po vieną žingsnį. Nemanau, kad kas nors stabdys, atvirkščiai – bandys padėti, pagelbėti“.
Kišenėje žodžio neieškantis aktorius mėgo juodąjį humorą ir šmaikščius posakius. Kai žmonės prieidavo ir paprašydavo Vytauto kartu nusifotografuoti, jis sakydavo: „Nuvažiuok į Palangą, nueik prie tilto, ten sutiksi žmogų su beždžionėle – tai su ta beždžionėle gali ir fotografuotis.“
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo – pavyzdžiui, vaikščiojant gatvėmis ir stebint žmones: pasisemdavau peno savo herojams, kurių aplinkui galima įžvelgti labai daug“, „Visuomet sakiau: svarbu ne ką vaidinti, o kaip“ – apie darbus yra sakęs jis.
Nemaža dalis ir jo garsių minčių apie moteris bei meilę: „Moteris – atspirties taškas, be kurio vyrai negali gyventi“, „Valentino diena turėtų būti kasdien – mylėti reikia kiekvieną dieną“, „Gyvenimas duotas vienas, trečdalį jo normaliai žmogus pramiega, o moterys vieną trečdalį dar ir prasidažo“, „Pasirinkti spindinčią moterį, kuri susuka smegenis, daug pastangų nereikia, bet atsikratyti ja būna labai sunku.“
Vytautas Šerėnas
2019-ųjų gegužės 10-ąją Lietuvą sudrebino skaudi žinia – mirė humoristas Vytautas Šerėnas. Laidos „Dviračio žinios“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas mirė eidamas 60 metus.
Šią žinią pranešę V. Šerėno kolega Haroldas Mackevičius. Tądien 18 val. V. Šerėnas mirė sustojus širdžiai.
Vytautas Šerėnas gimė 1959 m. spalio 10 d. Ignalinos rajone. Lietuvoje žinomas kaip televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras.
1979 m. dirbo Ignalinos tarpmiestinėje telefonų stotyje. Vėliau tarnavo sovietinės armijos statybos daliniuose suvirintoju Maskvos srityje. 1982 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir studijavo Parengiamajame skyriuje, vėliau – Pramonės ekonomikos fakultete, kuriame įgijo darbo ekonomikos specialybę.
Būdamas studentas du kartus vadovavo studentų statybų būriams (Jakutijoje 1986 m. ir Vokietijoje 1989 m.) 2002 metais V. Šerėnas kaip nepriklausomas kandidatas kandidatavo į Lietuvos prezidentus. Rinkimuose humoristas surinko beveik 8 proc. rinkėjų balsų ir liko ketvirtas.
Gintaras Ruplėnas
2014-aisiais Lietuva neteko ir Gintaro Ruplėno. Šis mirė Jordanijoje, sustojus širdžiai. Vėliau buvo palaidotas Antakalnio kapinėse.
G. Ruplėnas gimė 1964 metais Vilniuje, kur įgijo teisininko specialybę. Nuo 1986 metų dirbo šou grupėje „Dviratis“, nuo 1993 metų – televizijos laidose „Dviračio šou“, „Pusę per pusę“, „Dviračio žinios“. Kurį laiką G. Ruplėnas vadovavo radijo stoties „Radiocentras“ programų direktoriumi.
Apie artimą bičiulį anksčiau dalijosi ir pats Arūnas Valinskas, su V. Šerėnu susipažinęs dar 1985-aisiais, kai abu mokėsi universiteto studijų antrame kurse.
„Aš jį pažinojau, kaip labai darbštų ir gerą kolegą. Kaip genialų savamokslį aktorių, kuris tiesiog gimė tokiu ir nebuvo baigęs jokių aktorystės meistrystės studijų, jam tai buvo duota iš prigimties. Yra tokių žmonių, kurie tokie yra.
Ko gero, aš jį visada prisiminsiu ne tik kaip kolegą, su kuriuo teko daug kurti ir dirbti, bet ir puikių vaidmenų kūrėją. Manau, kad visiems žmonėms labiausiai įsiminę jo kurti Bratkos ir tie personažai, kuriuos Vytas sukūrė ir atsinešė pats iš savęs, iš savo vaikystės, jaunystės, iš tų vietų, kur augo ir gimė. Man jis toks, kaip buvo, taip ir yra“, – sakė A. Valinskas.
Žinomas Lietuvos šou verslo laidų vedėjas ir prodiuseris juokavo, kad negali pasakoti pirmojo prisiminimo, iškilusio atmintyje pagalvojus apie V. Šerėną, mat tai susiję su bendru būriu draugų.
„Man įsiminė ir pirmas Vytauto pamatymas, kai jis vaidino „Agitbrigada“ ir buvo pakankamai pasiekęs. Vytas vaidino kaimo vaiką, kurio žodžiai buvo: „O mes kombainininkai“. Šitą atsiminsiu visada“, – šyptelėjo jis.
A. Valinskas sakė, kad vienų metų neužtenka susitaikyti su brangaus žmogaus netektimi, o galbūt neužtenka net ir viso gyvenimo.
„Aš manau, kad viso gyvenimo neužtenka susitaikyti su netektimi, kuri mus ištinka. Kai mes palaidojame savo artimuosius, jie vis tiek išlieka mūsų atmintyje ne metams, ne dvejiems, o visam gyvenimui, kuris likęs mums patiems.
Mums su Vytu yra tekę dirbti labai daug, visokiausiomis sąlygomis: ir konkuruojant, ir viską darant kartu. Jis yra vienas iš trijų Vytautų Didžiųjų šių laikų: Vytautas Kernagis, Vytautas Šapranauskas ir – savo žanre – Vytautas Šerėnas. Ačiū Dievui, kad jie bent jau buvo ir man teko juos pažinti“, – sakė A. Valinskas.
J. Morkūnas su V. Šerėnu bičiuliavosi daugiau nei 20 metų. Artimą savo bičiulį J. Morkūnas prisiminė kaip išskirtinę asmenybę, kuris iš tikrųjų buvo visai kitoks, nei jį matė televizijos žiūrovai.
„Beprotiškai apgaulingas dalykas yra televizija, nes gyvai Vytautas buvo visiškai kitoks, palyginus su tuo, ką matėte televizorių ekranuose. Jis buvo labai tylus. Jis buvo beprotiškai ilgai ir nuosekliai galvojantis, besielgiantis. Jokio spontaniškumo nebuvo galima net tikėtis. Televizija buvo jo darbas, o darbą griežtai atskyrė nuo gyvenimo.
Niekada nebūdavo taip, kad atvažiuoji pas jį į sodybą, sakai, einam, Vytai, į pirtį. Ne. Pirtis visada yra lygiai aštuntą valandą ir trunka lygiai tiek, kiek turi trukti: 3 seansai po 20 minučių.
Jo kelionių kruopštumas ir planavimas buvo iki beprotybės. Jis išvažiuodavo į ilgas, mėnesį ar pusantro trunkančias keliones, bet jis žinojo kiekvieną minutę, ką jis veiks, kokioje geografinėje platumoje bus. Kitaip tariant, buvo kaip diena ir naktis. Jeigu įsivaizduojate, kad sėdėdami prie jo mėgstamos samanės stikliuko jo sodyboje ar svečiuose, kad visi būdavome susilaikę už pilvų, nes jis mus labai juokino, tai taip nebuvo. Jis buvo labai santūrus ir labai protingas“, – V. Šerėną prisiminė jis.
