Gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras A. Ambrozaitis – vienas iš tų retų vyrų, kurie į šokius atėjo savo noru, o ne įkalbėti antrosios pusės. Ne paslaptis, kad stipriosios lyties atstovai kur kas rečiau nei moterys renkasi tokią laisvalaikio veiklą, nes daliai jų šokiai atrodo „nevyriškas“ užsiėmimas. Tačiau J. ir A. Ambrozaičiai su tuo nesutinka ir vieningai tvirtina, kad šokantys vyrai turi ypatingo žavesio: yra grakštesni, geresnės laikysenos, patrauklesni, galantiškesni ir labiau patinka moterims.
Arvydas sportiniais šokiais susižavėjo dar paauglystėje, kai kelis mėnesius lankė žinomo choreografo, šokėjo Adomo Gineičio vedamas pamokas ir mokėsi Lotynų Amerikos, klasikinių šokių pagrindų. Vėliau studijuodamas buvo įsitraukęs į vieną šokių kolektyvą, tačiau neilgam. Po daugybės metų pajuto, kad šis jaunystės pomėgis yra tai, ko jam trūksta, ir įkalbėjo žmoną kartu lankyti šokių pamokas.
„Kurį laiką jaučiau, kad viduje kažkoks vakuumas – man reikėjo jį užpildyti šokiais. Dėjau daug pastangų, kad įkalbinčiau Jūratę. Ji iš pradžių nenorėjo, sakė, kad nemokame ir negalime gerai šokti, tik juokinsime kitus. Tačiau galiausiai ji sutiko ir dabar esame labai patenkinti“, – pasakos Arvydas, su žmona šokantis sportinių šokių kolektyve.
„Šokame jau 19 metų ir negalime sustoti, nes tai tapo tarsi priklausomybe“, – sakys gydytoja oftalmologe dirbanti Jūratė, mėgstanti ne tik suktis šokių aikštelėje, bet ir pakiloti svarmenis ar intensyviau pajudėti sporto salėje. Moteris laidoje teigs, kad kai nepasportuoja, jaučiasi prastai, prasideda įvairūs skausmai. Judėjimas Jūratei yra geros savijautos garantas.
Gydytojai laidoje pateiks daugybę argumentų, kodėl verta šokti: „Judesys ir muzika prablaško, suteikia teigiamų emocijų. Šokant pasimiršta visos problemos, nes galvoji tik apie judesius, žingsnelius. Šokiai labai lavina smegenis, neleidžia joms užmigti, mažina demencijos,
Alzheimerio ligos riziką. Jie duoda neįkainojamą šansą išvengti priklausomybės nuo kitų, kai nebefunkcionuojant kojoms tik sėdi, guli, arba atitolina tą dieną. Žmogus yra gimęs judėti ir šokis – vienas iš judėjimo būdų, neleidžiančių greitai susenti, padedančių išlaikyti kaulų struktūrą, raumenų masę ir smegenų veiklą, gerinančių kraujotaką.“
J. ir A. Ambrozaičių teigimu, išmokti pagrindinius Lotynų Amerikos šokių žingsnius galima per 3–4 mėnesius, o kad galėtum laisvai šokti, reikia kelerių metų treniruočių.
Anot „Šokių akademijos“ vadovės Jurgitos Česnavičiūtės-Jančorienės, mokytis šokti galima bet kuriame amžiuje. Į jos vedamas pamokas ateina ir 60–80 metų senjorų.
„Neretai vyresni žmonės sako: „Man tiek metų, kaip aš čia pradėsiu šokti, juk ne viską galiu...“ Bet špagatų ir kitų sudėtingų judesių neatliekame, todėl manau, kad pradėti šokti galima bet kada“, – išdrįsti nepaisyti amžiaus stereotipų ragins ji.
Pasak J. ir A. Ambrozaičių, šokiai – ne tik pabėgimas nuo kasdienių rūpesčių, sveikatos puoselėjimas, bet ir galimybė pajusti bendrystę, patenkinti bendravimo poreikį. „Šokių kolektyvas mums yra tarsi antra šeima. Atėję į repeticijas bendraujame, išsikalbame, dalijamės įspūdžiais, nusiskundimais. Kartu dalyvaujame įvairiuose renginiuose, baidarių žygiuose, slidinėjame, einame į teatrą, koncertus, drauge sutinkame Naujuosius metus“, – pasakos Jūratė.
Ambrozaičio nuomone, blogiausias pasirinkimas išėjus į pensiją – užsidaryti namie, nes tai yra tiesus kelias į depresiją. Vyresniame amžiuje labai svarbus bendravimas ir judėjimas, todėl žinomas medikas ragina neįkalinti savęs tarp keturių sienų, susirasti pomėgių ir įsilieti į bendraminčių, turinčių panašių interesų, grupelę.
Daugiau apie šokių naudą – laidoje „Amžius – ne riba“ šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.
