Karantinui užsitęsus, nagų meistrė Justina 3 savaitėms išvyko padirbėti bei pamatyti kitos šalies grožio kultūros, tačiau net ir pati nesitikėjo, kad palikti miestą bus taip sunku, o čia sutikti žmonės įsimins visam gyvenimui.
Justina, „Instagram“ užsiminėte, kad visa ši avantiūra prasidėjo nuo pusiau rimtai, pusiau juokais pasakytos frazės, kad norėtumėte išvykti dirbti į Dubajų. Per kiek laiko pavyko įgyvendinti šią idėją?
Iš tiesų, tai buvo visiškai neapgalvota, šiek tiek iš nevilties paleista frazė. Be jokio įsivaizdavimo, kad gali tapti realybe. Tačiau praėjus 4 valandoms po to, kai garsiai išsakiau šią mintį, jau buvau perdavusi savo kontaktą Dubajaus grožio salono savininkei.
Sakoma, kad reikia svajoti atsargiai, nes svajonės tikrai pildosi – ar kai supratote, kad išvykti dirbti į Dubajų iš tiesų yra realu, nė kiek neišsigandote?
Tai yra visiškai mano frazė – visada taip sakau! Tik, matyt, sau ne visada pritaikau (šypsosi).
Kai supratau, kad tai gali būti realu, sakiau: „Palauk, reikia susivokti, duok man laiko apgalvoti, ar šią idėją noriu vystyti?“ Neslėpsiu, aš pati labai išsigandau tos minties, kai supratau, kad ji – ne šiaip paleista frazė. Labiausiai mane gąsdino tai, kad aš niekur nesu keliavusi viena ir niekada nenorėjau palikti Lietuvos. O čia – prisimąsčiau.
Darbą suderinti jums padėjo Indrės Trusovės pažįstama, gyvenanti Dubajuje. Ar buvo sunku įsidarbinti nuotoliniu būdu ir dar užsienio šalyje?
Esu beprotiškai dėkinga Indrei ir Karolinai! Jos mane atvedė į ilgai norėtą vietą! Ir negaliu sakyti, kad buvo sunku – tiesiog mano mintis buvo paleista ypatingai vietoje ir laiku. Viskas įvyko per daug greitai. Matyt, tą dieną buvau po sėkminga žvaigžde. Bet kai tave supa patys nuostabiausi žmonės, tai tikriausiai kitaip ir būti negali.
Kuriam laikui išvykote?
Pirkau bilietus 3 savaitėms. Neturėjau laiko galvoti, nes bilietą gavau… likus 6 valandoms iki skrydžio! Puoliau užsakinėti ir tiesiu taikymu bėgau krautis lagamino. Viskas buvo kaip sapne. Dar ir dabar nesuprantu, kaip tai įvyko (šypsosi).
Ar tai – pirmas kartas Dubajuje, ar esate čia lankiusis ir anksčiau?
Esu lankiusis tik 2 dienoms, kai turėjau persėdimą per Dubajų į Tailandą, tad nusprendėme čia pabūti vienai nakčiai. Tad, galima sakyti, šis kartas pirmasis.
Kas čia jums labiausiai patinka?
Sunkiausias klausimas, nemeluoju. Man čia patinka viskas! Aš kiekvieną dieną čia jaučiuosi kaip sapne. Net sunku tai apibūdinti!
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte šios patirties metu?
Kadangi man viską susitvarkyti nemažai padėjo kiti žmonės, tad didžiausiu iššūkiu tapo bilietų įsigijimas. Dar niekad taip sunku nebuvo su bilietais. Jau net galvojau, kad tai – ženklas, ir man nelemta išskristi, nors tokiais dalykais nelabai tikiu.
Ar lengvai radote vietą, kurioje gyvensite?
Čia buvo lengviausia dalis! Nors dar besikraunant lagaminą galvojau: „Oi, taigi aš ten būsiu jau rytoj anksti ryte, o vis dar neturiu kur gyventi“ (šypsosi).
Ar nebuvo minčių, kad galite svečioje šalyje jaustis kiek vieniša? O gal turite čia pažįstamų?
Buvo, ir dar kaip buvo! Čia ir buvo mano didžiausia baimė – aš labai bijau vienatvės. Bet prieš skrydį įdėjau įrašą į „Instagram“ su trumpu šios istorijos pasakojimu. Įsijungiau internetą tik jau atvykusi į viešbutį, kai turėjau gana ilgai laukti kambario. Skaičiau šimtus žinučių, ir, gaila, nebuvo kam manęs filmuoti, kaip plačiai tada šypsojausi. Tikrai jaučiausi lyg sapnuodama.
Tada dingo visi vienišumai – jaučiausi kaip atkeliavusi čia su didžiule armija žmonių, nes palaikymas buvo… wow! Nieko panašaus nesitikėjau! Maniau, tai bus įdomu tik mano artimai aplinkai, bet tada supratau, kiek baimių žmonės turi, ir kiek daug jų aš įkvėpiau. Tai buvo geriausias jausmas.
Pažįstamų čia neturėjau. Atvažiavusi sakiau, kad duotų man kuo daugiau dirbti, nes aš tik to čia ir atvažiavau – pramogų man nereikia, nes neturiu su kuo pramogauti.. Bet jau po pusantros savaitės prašiau kuo daugiau laisvadienių, nes čia visi su manimi tokie draugiški ir mieli, kad aš ir vėl jaučiuosi lyg sapnuodama.. Čia mane supa patys geriausi žmonės.
Justina, neseniai Lietuvoje ir vėl leista veikti grožio salonams – ar nesinori grįžti į Lietuvą, į savo numylėtus salonus? Ar, galbūt, galvojote apie galimybę ir toliau dirbti Dubajuje, o su nuosavu grožio salonu susijusius darbus toliau tęsti nuotoliniu būdu?
Taip, jau atsidarinėja grožio salonai, tad jaučiu lengvą nerimą, kaip viskas praeis be manęs, tačiau stengiausi viską sudėlioti nuotoliniu būdu, o toliau viską perėmė mano komanda. Džiaugiuosi turėdama žmones, kuriais galiu pasitikėti.
Iš tiesų, labai norėčiau pasilikti čia ilgiau. Neslėpsiu, kad ne kartą tikrinau bilietus, kad juos pasikeisčiau. Kiekvieną dieną žinau, kiek liko dienų iki skrydžio, ir vis labiau liūdžiu. Bet suprantu, kad manęs reikia ir Lietuvoje…
Neatmetu galimybės čia grįžti ir vėl. Kaip sakė mano tėtis, „matau, kad tu dar tikrai čia grįši“. O jis mane mato puikiai! Žiūriu į šią kelionę kaip į labai didelę galimybę. Vykau čia ne atostogauti, o dirbti, nes labai seniai norėjau pažinti kitų kultūrų grožio pasaulį, subtilybes, pasisemti idėjų, o jų tikrai pasisėmiau. Kiekvienas dalykas mus kažko išmoko. Tad visiems norėčiau palinkėti nebijoti siekti savo svajonių, kad ir kaip kartais tai atrodo bauginančiai.
Baimės nugalimos tik tada, kai su ja susiduriama tiesiogiai. O tada atsiveria galimybės!Geresnio dalyko karantinui aš net negalėjau sugalvot! Ir iki šiol net pati savim didžiuojuosi, kad pasiryžau. Ir aišku esu dėkingiausia visiems, kurie prisidėjo prie šitos mano avantiūros.
