Portalui tv3.lt D. Račaitė papasakojo, kad pastaraisiais mėnesiais darbas buvo itin įtemptas ir kupinas emocijų, todėl laiko sunku būdavo rasti net ir sau.
„Prasidėjus karui tikrai pasijuto ne tik padidėjęs krūvis, bet dar didesnė atsakomybė užgriuvo. Šiame darbe visada sveriame kiekvieną žodį, bet pradėjau viską daryti dar atsakingiau ir jautriau, viską 10 kartų daugiau pradėjau apgalvoti. Ta informacija, kurią mes skelbiame, yra labai jautri ir turbūt ta atsakomybės našta tikrai užgula pečius ir pačių žurnalistų.
Pačiomis pirmomis karo dienomis daugiau darėme specialių laidų, tos įtampos buvo nemažai ir patys nežinojome, kas laukia mūsų kaip žmonių, šeimų ir mūsų ateities. Atrodo, kad viskas buvo pakibę ant plauko, bet visgi turi atlikti savo darbą“, – tikina D. Račaitė.
„Pamenu, kad su ašarom akyse kalbinom pačius ukrainiečius, besislepiančius požeminėse aikštelėse, bunkeriuose, metro. Pamenu, kad pirmąją karo dieną, kai stebėjau mažėjančias sekundes iki mano pirmųjų sakinių „Prasidėjo karas“, akys jau drėgnos buvo. Taip nesijaudinau turbūt niekada, net per pirmąjį savo eterį. Atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, kad turiu pasauliui tokią siaubingą naujieną pranešti“, – patirtą emociją apibūdina pašnekovė.
Papasakojo apie artėjantį mergvakarį
Vis dėlto kaip sako moteris, toks jau tas žinių vedėjos darbas. Reikia pranešti ir pačią nemaloniausią naujieną profesionaliai, o tai reikalauja kruopštaus darbo. Pati moteris juokauja, kad praktiškai darbe gyvena, dėl to laisvalaikio itin daug neturi.
„Paskutiniu metu tikrai teko labai daug dirbti. Daug laiko praleidžiu darbe ir laisvalaikio daug neturiu. Vieną dieną turėjau tokią išeiginę, į darbą nereikia, tai net galvoj sukosi mintis: ką dabar daryti? – juokiasi ji. – Atrodo, kad taip esu pripratusi prie darbo, kad net nepervargstu. Man labai patinka žinių vedėjos darbas, kad net nejaučiu jokios įtampos. Ir šiaip gera atmosfera, šaunus kolektyvas.
Turiu laisvalaikį, bet dažnai net nežinau, kaip jį išnaudoti. Kartais pagalvoju, gal šiaip tiesiog į darbą nueiti ir pasidaryti kokius nors darbus. Savęs darboholike ar priklausoma nuo darbo nepavadinčiau, bet jau visai netoli to. Nes tai mano gyvenimo būdas.“
Ne paslaptis, kad birželį artėja jos svarbioji diena – vestuvės, o visai ant nosies jau ir mergvakaris. D. Račaitė paatviravo, kad jai mergvakaris – tiesiog simbolinis laiko praleidimas su draugais, o ne ilga šėlsmo naktis.
„Aš apie mergvakarį nieko nežinau, – juokiasi ji. – Viską nuo manęs draugės slepia. Man atrodo, kad ta diena bus kupina džiaugsmo, staigmenų. Net nustebau, kad sukvietus drauges visos galėjo ir norėjo dalyvauti ir prisidėti. Nors man gal nelabai patinka tas žodis „mergvakaris“, nes šiais laikais jis jau įgavęs kitokią formą. Tai nebėra kažkoks tiesiog pasilinksminimas ar pasivaikščiojimas mieste, veikiau tai didelis šventimas, kad esi laisvas tik vieną dieną ar savaitę.
Man išvis atrodo, kad mergvakaris turėtų būti tiesiog simbolinis dalykas. Visos mano gyvenimo draugės, su kuriomis kartais jau ir mažiau bendrauju, atvyks net ir iš mano gimtojo Kauno. Labiausiai tikriausiai laukiu to, kad jas visas pamatysiu“, – šypsosi ji.
Ji atskleidė, kad standartinių mergvakarių tikrai nenorėtų ir apie juos net nepagalvotų: „Jei vertinčiau standartinius ir klišinius mergvakarius, kaip kad matai merginų būrį vienodais marškinėliais kur nors Palangoje, o po to jos eina šėlti visą naktį, tai tikrai toks mergvakaris ne man.
Esu pati dalyvavusi teminiuose, labai gražiuose ir šiltuose mergvakariuose, pilnuose moteriškumo su nuotakos išlydėtuvėmis ir netgi mamos laiškais. Aš manau, kad mergvakaris turėtų būti gražus, įsimintinas ir šiltas. Manau, kad mergvakaris turėtų būti apie artumą, susitelkimą ir tiesiog gerai praleistą dieną su draugais, o ne apie kažkokias pramogas. Turbūt labiausiai laukiu tos dienos dėl to, kad drauges retai kada matau. Tikriausiai čia pirmoji ir paskutinė proga kartu pamatyti savo gyvenimo moteris“, – apie svarbią dieną pasakoja TV3 žinių vedėja.
Priėjus kalbai apie tai, kas santykiuose pavydesnis, Donata atvirauja, kad ryškaus skirtumo tarp judviejų nemato. „Man atrodo, kad mes abu esame po truputį pavydūs, per daug to neišreiškiame. Aišku, jų turi turbūt kiekvienas – iki išprotėjimo tikrai nepavyduliaujame“, – taria ji.
O koks gi bus draugo bernvakaris? „O jau bernvakarį apskritai organizuoja vyrukai, tai čia žinau dar mažiau. Nieko nežinau ir tikriausiai nereikia, nors pati esu be galo smalsi. Bet dabar nosies ten kur nereikia nekišu, nes žinau, kad smagiausia bus viską sužinoti tą lemtingąją dieną“, – šypsosi moteris.
