Prakalbus apie žuvies prekybą Palangoje, Birutė neslepia, kad paklausa yra ne tik dėl skanios žuvies, bet ir dėl to, kas ją parduoda: „Po mūsų tų skandalų tapau labiau žinoma. Būna ateina žmonės ne tik žuvies nusipirkti, bet ir į mane pasižiūrėti. Aš jau prie to pripratusi, nekreipiu dėmesio, viską priimu natūraliai. Būna, paprašo nusifotografuoti, būna visokių variantų, viskas priklauso pagal mano nuotaiką.“
Ryšys su tėvu
„Nesijaučiu kažkokia žvaigžde, nes esu tik paprasta žuvies pardavėja, bet jeigu žmonės nori pabendrauti, nusifotografuoti – kodėl gi ne. Su draugais pajuokaujame, kad vieną dieną gal dar autografo paprašys. Visgi svarbu ne tik pardavėjas, bet ir produkto kokybė, o aš turiu ištikimų pirkėjų, kurie net dešimt metų grįžta pas mane įsigyti žuvies“, – pasakoja moteris.
Nepaisant karantino, Birutė savo produkcijos kainų nepakėlė ir jeigu orai nesubjurs, tikisi prekiauti iki vėlyvo rudens. O ar lengva vienai auginti dukrelę? Moteris pripažįsta, kad tikrai iškyla sunkumų, bet kartais padeda ir mergytės tėtis P. Gražulis.
„Dabar viskas aprimę yra. Buvo tarp mūsų visko, dabar viskas teka sava vaga, darbuojuosi ir tiek. Dukrytė sveika, eina į darželį, kartais atvažiuoja ir tėtis aplankyti. Jis stengiasi palaikyti ryšį su dukra. Moka alimentus, aplanko, kai gali. Neturiu jam dėl tėvystės kol kas jokių priekaištų. O kalbant apie mus, tai dabar esu nubrėžusi griežtą ribą. Noriu, jog kuo mažiau Petro būtų mano gyvenime. Mus sieja tik vaikas ir būtų gerai, kad taip viskas toliau išliktų. Neturiu jokių iliuzijų, kad galėtume būti kartu“, – atviravo moteris.
Tuoktis nenorėtų
Paklausta, ar P. Gražulis siūlė jai tuoktis, moteris tik nusikvatoja ir ištaria: „jokiu būdu“ ir iškart priduria, kad ir nenorėtų tekėti. Esą galėjo tai padaryti ne kartą, nes ir iki santykių su Seimo nariu turėjo pasiūlymų, tačiau santuoka jos nevilioja.
„Man juk 35-eri, Petras nebuvo mano pirmas vyras. Santuokos jis niekada man nepasiūlė. Mano širdis dabar yra laisva, nežinau iš kur tokios kalbos, kad ji užimta. Jau Petras bus prišnekėjęs ko nors? Aš tik norėjau jį paerzinti truputį, pažiūrėti, kaip žmogus reaguos, aišku jis supyko.
Aš, kai noriu, kad tarp mūsų su juo riba būtų nubrėžta didelė, nemoku to padaryti gražiai. Kitas dalykas, tai padaryti gražiai, vargu, ar įmanoma. Draugo aš jokio neturiu, jo neturėjau nuo tada, kai sutikau Petrą. Jei ir turėčiau draugą, nematau nieko blogo, esu laisvas žmogus. Neneigiu, kad dėmesio sulaukiu daug ir kvietimų į pasimatymus, bet ne visada turiu tam laiko“, – prisipažįsta Birutė.
Dėl nieko nesigaili
Jei moteris susirastų žmogų, nenorėtų, kad Petras kištųsi į jos santykius: „Apskritai, nenorėčiau, kad jis kažką žinotų. Aš jo gyvenimo nekontroliuoju, niekur nelendu ir nežinau su kuo jis būna. Aš pasidomiu jo skandalais, man įdomu žmonių nuomonė, jo elgesys, jo kalbėjimas interviu metu. Nėra taip, kad viską nustūmiau į šoną ir nebenoriu žinot, aš vis vien pasidomiu. Būna kartais jam savo nuomonę pasakau, bet jam nelabai rūpi.
Jei aš Petrui atveriu širdį, man nusisukus jis duria peilį į nugarą. Dėl to ir stengiuosi nuo jo atsiriboti. Esu permainingas žmogus, aš supykstu, bet už kelių minučių jau nusiraminu. O Petras – atvirkščiai, jis nori toliau pyktis, sakys, kad niekada man neatleis. To nesuprantu, aš pati nelaikau pykčio ir greitai atleidžiu, nelaikau to blogu bruožu. Šis jo bruožas mane smukdo emociškai ir dvasiškai, atrodo, kad jau gerai jautiesi, bet tavęs reikalauja jaustis blogai.“
Tiesa, Birutė – atvira, dėl nieko ji nesigaili: „Savo gyvenime klaidų esu pridariusi daug ir nė dėl vienos nesigailiu, o iš jų tik mokausi. Petro nepavadinčiau klaida, aš įgavau patirties, man gimė nuostabi dukra, nėra čia ko gailėtis. Kas iš to, kad sėdėsi ir save grauši, reikia iškelt galvą ir eit pirmyn. Svarbiausia, kad tie negeri dalykai nebepasikartotų.“
