Moteris atvira – nors Valentino diena jos šeimoje nėra itin svarbi, šventę ji vis vien stengiasi paminėti.
„Kuo daugiau švenčių, tuo man smagiau. Galime juk be progos švęsti kiekvieną dieną, – šypteli ji. – Valentino dieną švęsdavau nuo pat paauglystės, kai rašydavau meilės laiškelius. Tai sukelia labai geras emocijas.
Šiemet irgi planuojame atšvęsti – su vyru ir sūnumi eisime vakarieniauti. Pernelyg šios šventės nesureikšminu, nes mylėti ir artimiesiems rodyti dėmesį reikia kiekvieną dieną. Esu už tai, kad švenčių turėtume kuo daugiau – gal tada daugiau šypsotumėmės, kai pas mus saulės nėra ir visi vaikšto surūgę. Šventės tikrai paįvairina kasdienybę.“
Šiemet ji su vyru Andriumi švęs 6-ąsias santuokos metines. Pasiekti tokį skaičių, sako pašnekovė, nėra itin lengva, o santykių išlaikymas reikalauja abipusių pastangų ir noro derintis, siekti kompromisų.
„Manau, kad santuoka, santykiai yra nuolatinis darbas. Abu žmonės poroje turi stengtis, nes dažniausiai jie yra skirtingi. Labai retai būname panašūs su vienodais pomėgiais. Per trintį, buitį dingsta ta romantika, kuri buvo pradžioje. Manau, kad svarbiausia yra įsiklausymas, o ne norėjimas žmogų kuo galima labiau pakeisti. Tikriausiai kartais reikia pasikeisti pačiam, kad mažiau konfliktų būtų“, – samprotauja ji.
„Gal ir banaliai skambės, bet „namų be dūmų nėra“. Pas mus – lygiai tas pats. Svarbiausias dalykas yra tarpusavio pagarba. Kai nelieka pagarbos, nelieka nieko – viskas pradeda griūti.
Visiems norėčiau palinkėti meilės, pakantumo vienas kitam. Linkėčiau surasti kompromisus ir nenorėti, kad kitas žmogus pasikeistų pagal mūsų norus. Kažkodėl laikui bėgant norime, kad mūsų partneris pradėtų keistis. Manau, kad žmonės labai nesikeičia, dėl to reiktų pradėti nuo savęs, išgirsti kitą, išklausyti ir nepulti reikalauti“, – linkėjimus siunčia ji.
Nors dažnai sakoma, kad patys pirmieji metai santuokoje dažnai būna pilni iššūkių, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tas laikotarpsi nebūtinai būna sunkiausias. Tai laikas mokytis ir išmokti.
„Manyčiau, kad sunkiausi tie metai, kai žmonės poroje pradeda gyventi kartu. Ar santuoka, ar ne santuoka – visai nesvarbu. Tik pradėjus gyventi kartu pradedi plačiau pamatyti dalykus, kurie tau nepatinka. Gyvenant su žmogumi gali pamatyti jo kitus „neigiamus“ bruožus – paliktas kojines, apatinius, – juokiasi ji. – Turbūt pirmieji metai poroms yra skirti apsigludinimui. bet nepasakyčiau, kad jie labai sunkūs – atvirkščiai, per juos sužinai labai daug naujo. Tik kai kuriems šie metai yra supratimo, kad galbūt šis žmogus – ne man.“
O kaip pora tvarkosi su iškylančiais konfliktais? „Labai nemėgstu „nekalbadienių“. Andrius labiau intravertiškas žmogus ir galėtų nekalbėti netgi porą dienų. Bet mano charakteris visiškai ekstravertiškas, dėl to turbūt mes vienas kitą papildome.
Man nekalbėjimas yra tarsi didžiausia bausmė. Nemėgstu nebendrauti, laikyti kažką užanty. Man nesvarbu, ar jis mane įskaudino, ar aš kažką jam pasakiau. Manau, kad svarbiausia – kalbėjimasis, nes tik tada turi progą ieškoti kompromiso. Kai kalbiesi, išsakai kas nepatinka ir kitą kartą gali tokių situacijų išvengti“, – dalijasi laidų vedėja.
