„Tas pavasaris, kai po filmo nebevaidini“, „Tas pavasaris, kai po seanso – kaip po seanso“, „Tas pavasaris, kai jausmuose – vėl kaip namuose“ – tokiomis frazėmis kviesdami asmeninėms mažoms (o gal ir didelėms) transformacijoms, festivalio organizatoriai skelbia naujienas ir ragina nieko kito neplanuoti kovo 14–27 d.
„Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas apibendrina 29–ojo festivalio siunčiamas žinutes – geri filmai mus padaro geresniais.
„Šių metų programa žiūrovą kviečia ne tik mėgautis kinu, bet ir pastebėti, kaip vienas ar kitas filmas veikia mus ir mūsų vidų, – pasakoja jis. – Todėl keletą verčių – jautrumo, empatijos, tikrumo – įspaudėme ir „Kino pavasario“ plakatuose. Ir jei ten pamatysite nors truputį savęs, vadinasi, judame gera linkme.“
Tuo, kad kinas yra mąstymą keičianti ir praturtinanti patirtis, neabejoja ir festivalio programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.
Pasak jos, tikriausiai kiekvienas žmogus galėtų įvardyti bent vieną jam asmeniškai įtakos turėjusį filmą – tokį, kuris kažką pakeitė.
„Kinas vertingas tuo, kad jis daro lėtus, bet svarbius pokyčius visuomenėje: keičia žmonių požiūrį į kitus, aplinką, kelia klausimus, dirgina sąmonę ir pažadina.“
Toks yra ir festivalį atidarysiantis Kanuose Didžiuoju prizu apdovanotas ir 5 „Oskarams“ nominuotas britų režisieriaus Jonathano Glazerio filmas „Interesų zona“ (The Zone of Interest).
„Kino pavasariui“ tai gan neįprastas sprendimas – pradėti festivalį nuo dramos apie Holokaustą, nes dažniausiai atidarymui pasirenkami lengvesni filmai, – prisipažįsta D. Grigaliūnaitė. – Bet šis filmas yra toks stiprus ir aktualus, kad negalėjome atidaryti festivalio jokiu kitu filmu. Jį svarbu pažiūrėti būtent dabar – kad netaptume tiesiog šalia esančio blogio stebėtojais, nepamirštume, atjaustume.“
Žiūrovų ir profesionalų įvertinti filmai
Šiemet festivalio programoje – daugiau nei 100 filmų, išsiskiriančių savo meistriškumu, temų įvairove, jų svarba, originaliomis raiškos formomis ir gyliu.
Itin daug jų – įvertinti Kanų, Venecijos ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose, apdovanoti „Auksiniais gaubliais“, „BAFTA“ bei nominuoti „Oskarams“.
Vienas tituluočiausių festivalio filmų – Kanų „Auksine palmės šakele“ įvertinta, 2 „Auksinius gaublius“ pelniusi ir 5 „Oskarams“ nominuota – režisierės Justine Triet drama „Kryčio anatomija“ (Anatomy of a Fall) iki pat filmo pabaigos išlaiko intrigą: ar šiemet geriausia Europos aktore pripažintos Sandros Hüller vaidinama vokietė rašytoja Sandra yra kalta dėl savo vyro mirties, ar ne.
„Britų kino gerbėjai turi pagrindo švęsti: gimė dvi naujos žvaigždės“, – taip apie Kanuose „Ypatingojo žvilgsnio“ apdovanojimą pelniusį debiutinį režisierės Molly Manning Walker filmą „How to Have Sex“ rašė britų dienraštis „The Guardian“.
Tos dvi žvaigždės – jau minėta režisierė ir pagrindinį vaidmenį atlikusi, ką tik BAFTA apdovanojimuose įvertinta aktorė Mia McKenna-Bruce, sukūrusios filmą apie paauglės seksualinę patirtį.
„Oskarui“ nominuota, Venecijos kino festivalyje „Sidabriniu liūtu“ apdovanota italų kino meistro Matteo Garrone drama „Aš čia kapitonas“ (Io Capitano) pasakoja dviejų Senegalo paauglių homerišką odisėją iš Dakaro į Italiją.
O tikromis istorijomis paremtas, milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas „Žalia siena“ (Green Border) kelia žmogiškumo klausimą taip vadinamoje „žalioje sienoje“, skiriančioje Baltarusiją ir Lenkiją, kur pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius.
Už filmą „Drive My Car“ „Oskaru“ įvertintas japonų režisierius Ryûsuke Hamaguchi savo naujoje dramoje „Blogis (ne)egzistuoja“ (Evil Does Not Exist) kartu su kompozitore Eiko Ishibashi ne tik užfiksavo žmonių sąveiką gamtoje, bet ir sukūrė audiovizualinį kūrinį, kuriame muzika – nepaprastai svarbi.
O 2 „Auksinius gaublius“ pelniusi ir 5 „Oskarams“ nominuota amerikiečių režisieriaus Alexanderio Payne nuotykių komedija „Svajonių atostogos“ (The Holdovers) visus nukels į žmogiško ryšio ir šilumos kupinus nuotykius.
Specialiose programose – naktiniai klyksmai ir kostiumų transformacijos
Šiais metais „Kino pavasaris“ be tradicinių programų pristato ir kelias specialiąsias.
Programa „Dreskodas“ pakvies ne tik sekti kino kostiumų kūrėjų užkoduotas ir siunčiamas žinutes, bet ir susipažinti su ryškiausiais autoriais: Edith Head, kūrusia Audrey Hepburn kostiumus filme „Sabrina“ (1954), Jacques’u Fonteray, be kurio futuristinių kostiumų neįsivaizduojamas mokslinės fantastikos filmas „Barbarela“ (1968), Sandy Powell, muzikiniame filme „Auksinė praraja“ (1998) derinusia glam ir pankiškas įtakas, ir Milena Canonero, kurios kurti drabužiai pelnė trečiąjį „Oskarą“ kostiuminei dramai „Marija Antuanetė“ (2006).
Tuo tarpu „Vidurnakčio klyksmų“ programoje persipins stingdantis siaubas ir erotika, vyno ir kraujo skonis.
Siaubo meistras Davidas Cronenbergas supažindins su subkultūra, kurios nariai jaučia seksualinį pasitenkinimą stebėdami avarijas ir patys tapdami jų aukomis.
Japonijos naujosios bangos vedlys Nagisa Ōshima atvers boso ir tarnaitės seksualinių žaidimų kambario duris.
Taip pat kine sutiksime meilės ištroškusią raganą, kurios eliksyras ne tik priverčia pamilti, bet ir pražudo.
O paties Andy Warholo numylėtas režisierius Paulas Morrissey pakvies į savitą Frankenšteino istorijos interpretaciją 3D formatu. Paskutinį kraujo lašą išsunkti kėsinsis grafaitė Elžbieta Batory, pagrindinė filmo „Tamsos dukterys“ veikėja.
Įvairus ir daugiasluoksnis lietuvių kinas
Vienas iš „Kino pavasario“ tikslų – atkreipti dėmesį į lietuvių kiną ir palaikyti jo kūrėjus, todėl ir šiemet lietuviškų filmų programa užima ypatingą vietą festivalyje.
Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ne tik Lietuvos režisieriams, bet ir kitiems kūrėjams bei prodiuseriams, kurie žiūrovams paruošė didžiausiuose pasaulio festivaliuose pristatytus bendros produkcijos su Lietuva filmus.
Iš viso programoje įvyks 5 ilgo metro ir 7 trumpo metro premjeros: režisierių DK Welchman ir Hugh Welchman „Kaimiečiai“ (The Peasants), Artūro Jevdokimovo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ (Life and Death of a Christmas Tree), Eimanto Belicko „Karta.EU“ (Generation.EU), Ilze Kunga „Mano laisvė“ (My Freedom), Dāvis Sīmanis „Marijos tyla“ (Maria's Silence), Igno Meilūno „Kanopos ir pačiūžos“, Luko Kacinausko „Laimingų kitų!“, Ievos Šakalytės „SPA“, Martyno Norvaišo „Aš pirkau“, Birutės Kapustinskaitės „Nominantai“, Mato Vildžiaus „4°C“ ir Eglės Davidavičės „Ta, kuri žino“.
„Kino pavasario“ bilietus mažiausia kaina bus galima įsigyti šį savaitgalį, vasario 29 – kovo 1 d. kino teatrų kasose ir internetu.
29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 14–27 d.
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.
