Nors šįmet floristė dekoravo dešimtis erdvių ir įmonių, šis projektas jai – ypatingas.
„Tai miestas, kuriame gyvenu, kur gimė ir auga mano vaikai. Man labai patinka čia gyventi, ir man tai tikrai svarbu – turėti galimybę papuošti pagrindinę Kauno eglę. Tai man labai daug reiškia“, – sako Kristina.
„Tos mintys sukosi ilgai – bet galiausiai labai stipriai ja patikėjau“
Nors K. Rimienės vardas jau seniai siejamas su gėlių dizainu, pati kūrėja pripažįsta – apie Kauno eglę anksčiau net nesvajojo.
„Aš tikrai niekada net negalvojau apie tai. Bet vis sulaukdavau žmonių paskatinimo – „Kristina, o kada tu puoši Kauno eglę?“ Ir, kai vienas, antras, trečias žmogus taip sako, kažkur viduje įkrenta toks grūdas nerimo. Tada mintys pradeda suktis, augti…“
Kristina sako, kad šių metų pradžioje, lankydamasi tarptautinėje parodoje „Christmas World“, pagaliau pajuto aiškų įkvėpimą.
„Mąsčiau apie įvairias idėjas, kaip eglė galėtų atrodyti, kokią emociją skleistų. Kai idėja išsirutuliojo, aš ja labai stipriai patikėjau – tada jau neliko abejonių, kad turiu dalyvauti konkurse. Tada ir prasidėjo visas darbas – nuo pavasario iki vasaros“, – šypsosi ji.
„Tai buvo idėjos konkursas – ir mano idėja laimėjo“
K. Rimienė pabrėžia, kad savivaldybės organizuotame konkurse vertinta ne puošimo technika, o pati koncepcija ir idėjos originalumas. Pasak jos, tai ne vien estetikos, bet ir prasmingumo išbandymas.
„Savivaldybė turi savo biudžetą, buvo reikalavimai – eglė turi būti gyva, ne dirbtinė, ir atitikti saugumo standartus. Visi dalyviai teikė po savo idėją. Labai džiaugiuosi, kad mano vizija buvo pripažinta ir laimėjo“, – pasakoja floristė.
Anot kūrėjos, šis laimėjimas jai yra daugiau nei profesinis įvertinimas – tai pasitikėjimas, kurį ji jaučia iš miesto ir žmonių.
„Tai ne tik kūrybinis įvertinimas – tai pasitikėjimas. Aš labai tikiuosi, kad ta idėja pasiteisins ir kad kauniečiai bus patenkinti šių metų eglute. Aišku, visada bus kalbų, kieno eglė gražiausia, kas ką geriau padarė, bet man svarbiausia – kad ji būtų prasminga, kad suteiktų žmonėms šilumos“, – kalbėjo K. Rimienė.
„Tai žingsnis į priekį – spyris į užpakalį“
Kristina neslepia, jog šis laimėjimas jai – didelis profesinis postūmis ir kartu asmeninis iššūkis. Tokį pasitikėjimą, sako ji, norisi pateisinti ne žodžiais, o darbais.
„Man tai labai daug reiškia. Tai yra žingsnis į priekį, toks spyris į užpakalį (juokiasi). Tai didžiulis projektas, didelė atsakomybė – ne tik jį įgyvendinti, bet ir pateisinti žmonių lūkesčius“, – kalba Kristina.
Nors K. Rimienė pripažįsta, kad kiekvienais metais visuomenėje netrūksta diskusijų, kurios miesto eglė gražiausia, ji į tai žvelgia paprastai – svarbiausia, kad kūrinys paliestų širdis.
„Grožis – skonio reikalas, bet tikiu, kad šiais metais daugiau bus besidžiaugiančių nei kritikuojančių. Ir net jei ne visiems patiks, svarbiausia, kad eglė keltų emociją, kad žmonės prie jos sustotų, nusišypsotų, galbūt prisimintų savo vaikystės Kalėdas“, – viliasi ji.
„Dabar – pats įdomiausias etapas: ieškome eglės“
Kol eglės puošybos idėja jau patvirtinta, Kristina šiuo metu dirba prie kito svarbaus etapo – eglės paieškos.
„Kauno miesto savivaldybė paskelbė, kad ieško eglės, ir miestiečiai labai aktyviai siūlo – siunčia nuotraukas, rašo, skambina. Dabar važinėju, žiūriu tas eglutes. Reikalavimas – kad ji būtų apie penkiolikos metrų aukščio, graži, tanki, turtinga. Buvo labai gražių variantų, bet kai kurios dar šiek tiek per mažos – teks palaukti savo eilės“, – sako ji, juokdamasi pridurdama, kad šiuo metu kalbėjosi „tarp dviejų eglučių“.
Ji taip pat priduria, kad šis procesas jai labai gražus.
„Čia toks gražus procesas – tarsi pažintis su pačiu medžiu. Aš visada sakau, kad eglė – gyvas organizmas, ir tu turi ją pajusti. Kai pamatysi „tą vienintelę“, iškart suprasi, jog tai ji.“
„Tai projektas nuo A iki Z“
Rimienė pabrėžia, kad toks darbas – ne vienos dienos ir ne vieno žmogaus reikalas.
„Čia ne tik papuošimas – tai visas projektas nuo A iki Z. Reikia eglę atrinkti, nupjauti, atvežti, pastatyti, gauti leidimus, pasirūpinti saugumu. Po to – dekoruoti, vėliau nupuošti ir utilizuoti. Dirbs visa komanda, jau esu sutarusi su keliomis įmonėmis, kurios prisidės prie atskirų etapų. Bet kūrybinis stuburas, pati vizija – mano rankose.“
Pasak jos, nors iki Kalėdų dar atrodo daug laiko, darbų kalendorius tirpsta akyse.
„Visada taip – atrodo, dar toli, bet kai toks projektas, laiko vis pritrūksta. Kaip studentui paskutinę naktį – viską spėji, bet vis tiek bėgi. Tikiuosi, šiemet suspėsim viską padaryti laiku, nes eglė tikrai verta dėmesio.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
