Labai gaila žmonių, kurie patys save apvagia negalvodami apie ateitį“, – įsitikinusi finansų konsultantė Roberta Kazilionienė.
Užduotis – išmokti gyventi pagal galimybes
Lietuvius visame pasaulyje konsultuojanti Roberta Kazilionienė negali atsistebėti, kaip žmonės nesugeba taupyti ir nepagalvoja, kad atėjus lemtingai dienai jie neturės pinigų rezervo. „Jeigu mes norime pasiekti tam tikrų pokyčių, praturtėti, jaustis finansiškai saugiai, turime nuspręsti, kaip elgsimės su pinigais, rašoma pranešime spaudai.
Pateiksiu paprastą pavyzdį – neužtenka turėti asmeninį trenerį, kad pasikeistų sporto rutina. Neužtenka kreiptis į mitybos specialistą, kad pagerintume valgymo įpročius. Neužtenka finansų konsultanto, jeigu planuoji toliau švaistyti pinigus. Turi išmokti su jais elgtis.
Kitaip tariant: pagrindinė kiekvieno iš mūsų užduotis yra išmokti gyventi ne iš to, kad „noriu čia ir dabar“, bet gyventi pagal galimybes.
Kasdien savo socialiniame tinkle kalbu apie tai, kad reikia gyventi taip, kad pinigų netrūktų, nes pritrūkus, gyvenimas slysta iš po kojų“, – įsitikinusi Roberta Kazilionienė.
Įvardijo auksinę taupymo taisyklę
Paprašius pasidalinti, ar egzistuoja auksinė taupymo taisyklė, padedanti susitvarkyti su turimais pinigais, finansų konsultantė sako, kad tokia tikrai yra ir paaiškina, kaip kasdienybėje kiekvienas iš mūsų ją gali pritaikyti.
„Sena kaip pasaulis taisyklė yra „50/30/20”. 50 procentų nuo gaunamų pajamų reikia skirti pragyvenimui ir kasdienėms išlaidoms – kurui, mokesčiams, maistui ir pan., 30 procentų atsidėti tam tikriems planams, taupymui, pavyzdžiui, naujam telefonui, sugedusiam vandens šildytuvui taisyti, automobiliui, o likusius 20 procentų – įdarbinti.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo per mėnesį uždirba 2000 eurų, tai savo kasdienėms išlaidoms ir pragyvenimui jis turi skirti 1000 eurų, o likusius paskirstyti – 20 procentų arba bent 10 įdarbinti į investicinius fondus tolimesnei ateičiai, 30 procentų atsidėti taupyti su tikslu artimiausioje ateityje išleisti norimam daiktui, naujam telefonui, atostogoms ir pan. Kitaip tariant – pasidėti saugiam rezervui, neskubėti išleisti.
Ir kai žmonės sako, kad negali išgyventi iš pusės savo pajamų, man sunku patikėti, nes jie, paprasčiausiai, gyvena ne pagal galimybes. Viena mano mėgstamų frazių – nori būti turtingas? Išleisk mažiau, nei uždirbai.
Ar kada susimąstėte, kiek kavos išgeriate kavinėje, kiek išleidžiate pinigų cigaretėms arba pirkiniams, kuriuos lydėjo ne realus poreikis, o emocijos?
Pavyzdžiui, ar tikrai verta pirkti naujus džinsus, jeigu turite senus? Gal galima atnaujinti, padekoruoti esamus?
O gal vietoje naujo drabužio galima nusipirkti pigesnį aksesuarą ir pritaikyti jį? Reikia įtilpti į turimą biudžetą, kad gyvenimas neiškrėstų šunybių. Kuo mažiau pirksite mažų daiktų, tuo didesnius tikslus įgyvendinsite“, – aiškina Roberta Kazilionienė ir sako pastebinti, kad daugelis žmonių nesugeba susitvarkyti su savo finansais.
Pasakė, kaip sutaupyti kelionei
Roberta Kazilionienė sako, kad prasidėjus naujiems metams daugelis žmonių lieka prie senų įpročių, tačiau jeigu laipsniškai savo gyvenimą keistų į gerąją pusę, mokytųsi elgtis su pinigais, tai atėjus laikui tokiu sprendimu galėtų didžiuotis:
„Mes norime pradėti gyventi iš naujo nuo gimtadienio, pirmadienio, tačiau priimti sprendimus, kurie gali pakeisti mūsų ateitį, reikia čia ir dabar. Jeigu kažko noriu, turiu susiplanuoti veiksmų planą, kaip to pasiekti.
Pavyzdžiui, jeigu noriu per metus tris kartus atostogauti, turiu tiksliai žinoti, kiek kainuos mano atostogos.
Kai žinai, kokia tai suma, reikia pradėti jos siekti, taupyti, įdarbinti pinigus, kad atėjus tam tikrai dienai, galėtumei juos panaudoti. Svarbiausia – siekiant didelės svajonės nesustoti ties mažesnėmis, eiti kryptingai ir tiksliai žinoti, koks tikslas yra pagrindinis.
Finansinė laisvė ateina per savęs apribojimą – jei tu nori būti visiškai laisvas, leisti sau tai, ką nori, turi prisiimti atsakomybę kažką daryti: mokėti įmokas, atidėti pinigus į vokelį, taupyti konkretiems tikslams.
Sutaupyti milijoną – misija įmanoma
Pasiteiravus, ar realu žmogui sutaupyti milijoną, Roberta šypteli ir sako, kad įmanoma yra viskas, tik daug dalykų priklauso nuo to, kokių veiksmų imsimės ir kaip elgsimės.
„Pavyzdžiui, paskaičiuokime, kad žmogus dirba 40 metų. Per metus mes turime 12 mėnesių, vadinasi per 40 metų – 480 mėnesių.
Jeigu žmogus sąžiningai, nenutrūkstamai dirba 40 metų ir vidutiniškai gauna 2000 eurų, iš jų įdarbina 150 eurų, tai savo milijoną po 40 metų jis gali atsiimti iš investicinių fondų. Neįdarbinus net 10 procentų nuo gaunamų pajamų, vis tiek realu sukaupti milijoną, sulaukus 60 metų.“
