Gegužės 22 dieną Kuršių marių ir gamtos apsuptyje Gabrielė ir Simas trečią kartą jaukiai atšventė jųdviejų meilę. Šią datą vestuvių šventei Gabrielė ir Simas pasirinko neatsitiktinai. „Savo vestuves kaip reikiant atšventėm gegužės 22 dieną. Tai buvo data, kuri žymėjo metus, kai aš Gabrielei pasipiršau“, – šypsosi Simas.
Nors ir paprastai poros vestuves švienčia vieną kartą, Gabrielė su Simu tikina, kad visos ceremonijos jiems buvo ypatingos.
„Jei klausiat apie ašaras, mes ašarojom per visas ceremonijas. Per pirmą, nes atrodė labai rimtas žingsnis, per antrą, nes kai pastorė tarė palaiminimą, tiesiog džiaugėmės, o kai visi stebėjo trečiąją ceremoniją, tai išvis nesutramdėme emocijų“, – tvirtino Simas.
„Man tai labiausiai įsiminė sausio mėnesio ceremonija, kai susirašėme metrikacijoje. Dėl ceremonijos pradžioje nuskambėjusio maršo pasijutau kaip seriale. Galvojau, ar čia taip tikrai vyksta. Tie žodžiai „ar tikrai sutinkate, kad Simas būtų jūsų vyras“ nuskambėjo lyg iš kino filmo. Negalėjau patikėti, kad čia taip tikrai vyksta su manimi, – juokiasi Gabrielė. – O dar ten pompastika, rimtos kalbos, nuo to pjedestalo iš toli kalbėjo moteris.“
Ne paslaptis, kad Gabrielės krikšto tėtis yra ne kas kitas, o prezidentas Gitanas Nausėda. Nors ir pora kvietė jį į vestuves, atvykti jam į džiugią dieną nepavyko.
„Jo buvo labai įtempta savaitė. Jis paskambino pasveikinti, bet atsiprašė ir pažadėjo mums, kad šventę paminėsime susitikimu kitą kartą. Savaime suprantama, kad prezidento dienotvarkėje nėra laiko kažkokiam festivaliui, kai karo padėtis Europos pašonėje ir kiekvienas susitikimas yra labai svarbus. Tikėjome, kad jam galbūt pavyks atvykti, bet dėl neatvykimo labai nenuliūdome“, – teigia Gabrielė.
Netradicinė apranga ir žiedai
Vienas iš įdomesnių dalykų šiose vestuvėse – jaunikių apranga. Vietoj puošnios baltos suknelės ir vyriško kostiumo jie pasirinko kur kas paprastesnius ir kasdieniškesnius drabužius.
„Metrikacijos skyriuje nenorėjome rengtis kažkaip puošniai, norėjome būti savimi. Pasirinkome rengtis laisvu stiliumi, treningais“, – apie stiliaus sprendimą prabilo ji.
Simas pridūrė, kad taip jiems nereikėjo apsimetinėti tuo, kuo nėra: „Mums nereikėjo išeiti iš savo komforto zonos, galėjome būti tokie, kokie esame gyvenime. Buvome labai patenkinti, nes nereikėjo apsimetinėti nei prieš save, nei prieš kitus. Taip ir gavosi, kad likome su treninginiais rūbais.“
Galima sakyti, kad iš visų Gabrielės ir Simo surengtų vestuvių ceremonijų tradiciškiausia buvo trečioji – ten ir nuotaka pasirodė apsirengusi baltai.
„Ten jau buvo balta suknelė, svečiai. Daugiau nieko nebuvo tradiciško. Bet mes toj sferoj dirbam – tiek dainuojant, tiek organizuojant renginius ir mes labai konkrečiai žinojome, ko nenorime. Dėl to tradiciškumo nebuvo daug. Vestuves mes kėlėme ne dieną, o vakare, nes mums tai buvo svarbiausia šventės kulminacija. Nuotraukose tikriausiai matosi, kad buvome spalvingi ir ryškūs – kokie ir šiaip esame.
Iš esmės mes patys taip norėjome susidėlioti savo dieną ir galiausiai patys likome patenkinti rezultatu. Mūsų vestuvių planuotoja Monika Kulpytė viskuo pasirūpino – dekoru ir kitais dalykais, mūsų viziją pavertė realybe. Vestuvėse beveik nieko tradiciško nebuvo, bet mes taip ir norėjome“, – atvirauja Simas.
Kaip teigia pora, vestuvės turėtų būti tas dalykas, kurį žmogus turėtų rengti pagal save, o ne pagal kitus. Todėl tradiciškos ar ne tradiciškos jos bus turi nuspręsti tik patys jaunavedžiai.
„Manau, kad reikia daryti taip, kaip įsivaizduoji ir taip kaip nori. Svajonės tampa planais, jei jas rimtai suplanuoji. Mes svajones linkę pildyti. Vestuvės buvo viena iš tų svajonių. Tikėjomės puikaus oro ir saulės, tačiau orų prognozės mūsų nedžiugino. Pabudę vėsų, vėjuotą ir lietingą šventinį rytą nusprendėme nekreipti dėmesio į dalykus, kurių negalime pakeisti. Linkime visada daryti taip, kaip atrodo tinkama pačiam, o ne taip, kad įtiktumėm močiutei ar seneliui“, – kalba vyras.
Taip pat pora nusprendė apsikeisti ne populiariaisiais auksiniais, o būtent titaniniais žiedais. Juk titanas – itin stiprus metalas.
„Mes nesame aukso mėgėjai. Žiedus laikome simboliu, kuris nėra mums svarbiausias. Dabar visi itin giriasi, kiek deimantų turi savo žieduose. Mes esame ryškūs, bet ne blizgutiniai. Manyčiau, kad mes norėjome išsiskirti iš minios ir žiedą išsirinkti ne pagal standartus. O titanas itin kietas metalas, jį galima net kaip ginklą naudoti. Tikiuosi vienas prieš kitą šito ginklo nepanaudosime“, – juokiasi abu.
Susipažino televiziniame projekte
„Viskas atsitiko filmavimo aikštelėse. Kažkaip užkulisiuose net nebendravome“, – apie susipažinimą prabyla Simas.
Kaip sako Gabrielė, pirmiausia Simo ji išvis nepastebėjo: „Nei man jis patiko, nei aš jį stebėjau ar mačiau. Visai nebuvau susitelkusi į jį.“
Kadangi pati Gabrielė anksčiau gyveno Tauragėje, o Simas – uostamiestyje, kartais dėl pasimatymų reikėdavo ieškoti kompromisų.
„Mūsų santykių pradžia rutuliojosi labai sklandžiai – daug dalykų vyko savaime. Turime daug bendrų pomėgių, esame išprotėję dėl scenos ir dėl to didelių klausimų nekilo niekada. Turime ir panašias vertybes gyvenime, – tikina Simas. – Mes net sakome, kad mūsų draugystė tokia senamadiška buvo. Mes niekada niekur neskubėdavome, nes šiais laikais visi skuba, nori kuo skubiau patirti jausmus, bučinius, apsikabinimus dar net nesusipažinę.
Pas mus viskas vyko ilguoju procesu, bet labai stabiliai. Prabėgo 2 su puse metų ir mes esame jau susituokę, bet tuo esame absoliučiai laimingi. Nebuvo skubotų sprendimų. Ji gyveno Tauragėje, o aš Klaipėdoje, todėl į pasimatymus tekdavo važiuoti ir ilgus atstumus“, – prisimena Simas.
„Paskui įvyko korona, 2 mėnesius net nebuvome susitikę. Tai buvo toks savotiškas išbandymas. Mūsų bendravimas turi tokių serialo bruožų“, – juokiasi Gabrielė.
Tačiau dėl to, kad santykiai vystėsi lėtai, jie nė kiek nenuliūsta. „Norėjosi, kad viskas vyktų pagal mus. Labai džiugu, kad viską galėjome patirti iš lėto, neskubėdami, žengdami žingsnį po žingsnio ir niekur neskubėdami“, – priduria jis, pabučiuodamas Gabrielę.
Kadangi tiek Gabrielė, tiek pats Simas turi patirties pramogų versle, jie tikina, kad darbas kartu juos vienija.
„Mes esame truputį tokie „sulipėliai“. Bet tai gerai, nes manau, kad Gabrielė yra pirmas mano gyvenime sutiktas žmogus, su kuriuo laiką leisti galiu dieną naktį. Man atrodo, kad neužknisam vienas kito“, – šypteli pašnekovas.
„Aš kartais net pagalvoju, ar čia gerai, kad mes sulipę, ar tai sveika? Tokių apmąstymų būna, bet kažkaip dėl to nesipykstame. Mums labai jauku vienas šalia kito ir dėl to stengiamės kuo labiau išnaudoti tą laiką kartu. Tačiau tikrai nėra tragedijos savaitei ir pabūti atskirai“, – apie santykius kalba Gabrielė.
