Kino centre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko išskirtinė filmo premjera, į kurią rinkosi ne tik filmo aktoriai, kūrybinė grupė, bet ir politikai bei pramogų pasaulio žvaigždės.
Renginyje apsilankė Elžbieta Latėnaitė, Mykolas Majauskas, Vaidas Baumila, Darius Užkuraitis, Emilija Latėnaitė, Beata Tiškevič, Dainius Martinaitis, Oskaras Koršunovas, Arūnas Matelis, Jurga Šeduikytė, Lauras Lučiūnas ir daugelis kitų.
Tarp sapno ir tikrovės – dvigubas L. Malinauskui tekęs vaidmuo
Naujausiame režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Dainos lapei“, kuris Lietuvos kino teatro žiūrovus pasieks jau rugsėjo 2 dieną, nusifilmavo didelis jaunų, žinomų, o taip pat ir neprofesionalių aktorių būrys.
Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė aktorius Lukas Malinauskas. Režisierius K. Vildžiūnas, prieš pradėdamas kurti filmą, sako žinojęs, kad norėtų savo filme matyti aktorius Mantą Zemlecką, Kamilę Gudmonaitę, Saulių Bareikį, latvių aktorę Agnese Cīrule, tačiau kas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, neturėjęs minčių.
„Režisierė Dovilė Gasiūnaitė, filme dirbusi aktorių parinkėja, pasiūlė Luką Malinauską. Po pirmo bandymo, vaidmuo Lukui iš karto “prilipo”, tarytum scenarijus būtų parašytas specialiai jam,“ – sako K. Vildžiūnas.
Filme „Dainos lapei“ L. Malinauskas įkūnija roko dainininką Dainių, kuris po mylimosios mirties, trokšdamas su ja susitikti sapne, mokosi sapnaregystės meno. Pasak paties aktoriaus, būtent tai, kad filmas gvildena lietuviškame kine neliestą temą – sapnaregystę, dar skaitant scenarijų jį ir užbūrė.
„Prieš įsitraukiant į filmą buvau atsitiktinai susidūręs su sapnaregystės reiškiniu. Tačiau sąmoningai ją pradėjau praktikuoti tik ruošdamasis vaidmeniui. Filme man teko dvigubas vaidmuo – herojaus, kuris egzistuoja tikrovėje ir sapne. Persikūnyti nebuvo lengva, bet, matyt, labiausiai padėjo Kristijono taikoma darbo su aktoriais metodika. Jis labai konkrečiai žino kaip aktoriui padėti sukurti vaidmenį,“ – sako L. Malinauskas.
Režisierius K. Vildžiūnas savo arsenale turi tam tikrų vaizduotės ir dėmesio valdymo pratimų. Visi aktoriai, kada nors dirbę su juo, tai žino.
„Šie pratimai yra mano pagrindinė priemonė, padedanti sukurti filmo aktorių ansamblį, nes įvairaus amžiaus, skirtingų teatro režisierių mokyklas baigę aktoriai, o dar ir neprofesionalai tame pačiame filme dažnai nesusiklijuoja į visumą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad aktoriai, ruošdamiesi vaidmeniui, neįdeda savo indėlio, tiesiog pratimai man padeda uždėti ant visų aktorių tokį tarsi „filtrą“. Patyrę aktoriai, būna, dažnai priešinasi tokiai metodikai, tačiau man tai ženklas, kad aktorius galvoja daugiau apie savo vaidmenį, nei apie partnerius ir filmo visumą. Kartais aktoriai pasiskundžia, kad jie nežino, ką daro, nes aš neduodu aiškių psichologinių užduočių. Aš tiesiog seku, kad aktorius prieš kamerą teisingai paskirstytų dėmesį. Atrodytų paprasta, bet velnias slepiasi detalėse,“ – sako K. Vildžiūnas.
Pasak jo, L. Malinauskui šie pratimai turėjo labai praversti, nes jam teko vaidinti ir savo paties sapno kūną – inertišką, sulėtintų reakcijų, esantį ir nesantį tuo pačiu metu.
„Lukas trykšta milžiniška energija ir ekspresyvumu, tačiau jo viduje slypi jautri siela. Į kadrą jis kas kartą eidavo paskui save sukeldamas oro verpetus, tačiau įsijungus kamerai, atsiverdavo kita jo pusė. Nors pasibaigus pamainai, žiūrėk jis vėl būdavo šokinėja kaip ant spyruoklių, maždaug “Ką gi čia dar nuveikus?”,“ – filmavimo akimirkas prisimena K. Vildžiūnas.
Aktoriui L. Malinauskui – tai pirmas pagrindinis vaidmuo kine, kurį jis pats vadina jam tekusia dovana: „Pagrindinis vaidmuo – kiekvieno aktoriaus svajonė. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad man teko tikrai didelis ir sudėtingas vaidmuo. Tiek emociškai, tiek techniškai. Net turėdamas dublerius-kaskadininkus, turėjau pats ir po ledu lįsti, ir aukštai medžiuose filmuotis, ir po pelkes braidyti, ir vintažinį visureigį išmokti vairuoti. Tai leido atskleisti aktorines galimybes ir įrodyti ko esu vertas, ką galiu kine. „Dainos lapei“ – matyt liks brangiausiu filmu mano filmografijoje. Ne tik todėl, kad tai pirmas filmas kine. Tai išmintingas filmas, mokantis, kad per sapną galima išsigydyti širdį. Tai gali būti aktualu kiekvienam, kas yra susidūręs su artimojo netektimi, gedėjimu, bandymu per sapnus ieškoti artimo žmogaus ir jo siunčiamų užuominų.“
