Apie rekordines degalų kainas ir taršos mokestį laidoje diskutuos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
Aplinkos ministerijai paskelbus apie automobilių taršos mokestį, visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas – žmonės ėmė skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi, provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Žmonės tikina, kad neteisinga ir tai, jog retai su automobiliu važinėjantys vairuotojai turės mokėti tiek pat, kiek ir tie, kurie per mėnesį nuvažiuoja tūkstančius kilometrų.
Aplinkos ministras S. Gentvilas tikins, kad pagal oficialius duomenis, vidutinis automobilių vairuotojas Lietuvoje nuvažiuoja po 14 tūkst. kilometrų. „Reikia turėti omenyje, kad ridos atsukinėjimas Lietuvoje yra nacionalinis sportas – nėra taip, kad automobiliai stovi ir rūdija. Žmonės jais važinėja. Taip pat reikia pasakyti ir tai, kad senjorams bus nuolaidos. Mes matome, kad senjorai daugiausiai vairuoja benzininius, mažiau taršius automobilius. Man atrodo, mokestis tikrai teisingai veikia džipų ir keturiais ratais varomų automobilių savininkus. Jie yra tikrieji šio mokesčio mokėtojai“, – laidoje sakys jis.
Anot jo, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tarša išaugo perpus, tad būtina imtis veiksmų, kad visa tai būtų sumažinta. „Pagal statistiką matome, kad ten, kur yra įvestas automobilių taršos mokestis – o toks yra 22 ES valstybėse iš 27 – automobilių tarša yra sumažėjusi. O kaimyninėje Latvijoje automobilių taršos mokestis įvestas dar 2009 metais“, – pavyzdžiu dalinsis jis.
Tuo tarpu R. Kuodis visgi įžvelgs su įstatymu ateisiančią neteisybę. „Žmonės kaime kartais turi po kelis automobilius. Vieną naudoja važiuoti į miestą, kitą – kad ir prie karvių. Norėtųsi, kad bent šioje vietoje apmokestintų tik taršiausią iš turimų. Juk važiuojama ne su visais iš karto“, – sakys jis.
R. Kuodis tikins, kad tarša daug svarbesnė miestų centrams, o čia, anot jo, būtų galima rasti ir kitokių būdų su tuo kovoti. Pavyzdžiui, apmokestinti automobilių įvažiavimą į miestų centrus ar keisti akcizų politiką.
„Visi sutariame, kad kažką daryti reikia. Klausimas tik toks, kaip taikliai ir efektyviai padaryti tokį darbą, nesupykdant senjorų, mažai važiuojančių ar tų, kurie dėl savo gyvensenos turi kelis automobilius“, – sakys jis.
S. Gentvilas laidoje prieštaraus sakydamas, kad baimės dėl nukentėsiančių nuo šio mokesčio yra nepagrįstos: „Mes viską įsivertinome, prašėme ir atsakingų institucijų įvertinti šį taršos mokestį. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar prieš pusantro mėnesio pasisakė už labai griežtus CO2 mokesčius ir įvardijo, kad Lietuvoje kaip tik yra daug išimčių.“
Aplinkos ministras tikins, kad dalis senjorų įpirkti automobilio nė negali arba negali jo vairuoti dėl sveikatos problemų, todėl jų alternatyva – viešasis transportas. „Milžiniško poveikio senjorams nebus, kuo dabar yra gąsdinama. Vos 10 proc. automobilių turėtojų mokės mokestį virš 200 eurų. Senjorams taikoma pusės mokesčio lengvata, o mokestis įsigalios tik nuo 2023 metų“, – argumentais dalinsis S. Gentvilas.
Tačiau ką daryti gyvenantiems rajonuose, kur viešojo transporto nėra? Ką iš tiesų šis mokestis palies labiausiai? Galiausiai, ar mokestis teisingas?
Atsakymai į visus klausimus – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“, 19.30 val. per TV3!
Kaip gali but vienoda tarsa identiskiems automobiliams su skirtinga rida, pvz zmogus i darba vazinedamas nuvaziuoja 10000km, o taksistas 100000km per metus, mokes abu vienodai, tai nereikia but mokslininku, kad suprastum kuris priters daugiau.
Manau teisingiausiai butų padidint akciza kurui, tada moketu uz taršą automobilio naudotojai proporcingai naudojimui, tikrieji tersejai, o ne automobilio turetojai pagal co ismetima, nes automobilis stovedamas negeneruoja tarsos.
Jei kuras bus brangus, tada naturaliai palengva pasikeis liaudis automobilius i ekonomiskesnius, nes nebeapsimokes eksplotuot neekonomisku auto su dideliais varikliais, aisku tai ivyks ne per viena, taip tarsa ir sumazes.
