Seniai televizijos ekranuose matyta Donalda pasakojo, kad šiandien gyvena patį gražiausią laikotarpį.
„Gyvenu labai įdomiai, kadangi buvo karantinas, tai atšaukė visus renginius, jie persikėlė į kitus metus. Visą laiką skyriau Vilniaus miesto tarybai. Posėdžiai vykdavo nuotoliniu būdu, po tris valandas, išsamiai aptardavome visas iškilusias problemas.
Prieš karantiną mane paskyrė būti aplinkos ir energetikos komiteto pirmininke, ši pozicija man labai įdomi, teko daug domėtis, mokytis. Aplinka ir energetika, tai Vilniaus vandenys, šilumos tinklai, miesto apšvietimas, želdynai, medžiai, kai aš esu ekologiškas žmogus, man domėjimasis šia veikla teikia džiaugsmą. Namuose aš viską rūšiuoju, rūpinuosi kiekvienu stiklo buteliuku, man tai yra labai svarbu, o dabar esu atsakinga už tai ir taryboje, esu savo vėžėse“, – džiaugėsi moteris.
Donalda negailėjo gražių žodžių tautiečiams: „Karantinas iššaukė savisaugos instinktą, vilniečių tarpe pajutau stiprų susitelkimą. Jaučiu pasididžiavimo jausmą savo miestiečiais, ta savanorystė, altruizmas mane labai sužavėjo. Miestas nebūtų atsilaikęs, jei ne atsakingas miestiečių požiūris ir savanorių gausa.
Mano name kabėjo atspausdinti lapai su pagalbos siūlymu senjorams, visi vieni kitus stengėmės saugoti atsakingai žiūrėdami ir padėti. Kitiems žmonėms atėjo suvokimas, kad ne viskas matuojama pinigais, gyvenimo prasmė yra neturėti, o būti.“
Moteris atskleidė savo gyvenimo kredo: „Laimingas yra ne tas, kuris turi daug, o tas, kuriam užtenka. Man buvo labai gera matyti, kaip žmonės dalijasi tuo, ką turi. Nors mano renginiai buvo atšaukti, pajamų nebegavau, tačiau buvau atsidėjusi pinigų juodai dienai, aukojau savo santaupas maisto bankui, medikams. Nors ir nėra pajamų, bet vis tiek santaupomis norisi pasidalyti vardan gėrio.
Dar labai patiko, kad galų gale mūsų tautiečiai suprato, kas yra pilietis skundimas, pranešimas ir kada būtina tai daryti. Juk dėl smulkmenų išsiaiškini savo kieme, bet kai buvo savizoliacijos pažeidimai, žmonės nebebuvo pakantūs tokiems dalykams. Jeigu kaimynas vagia elektrą, tai jis vagia iš jūsų, jei yra nemokami mokesčiai, tenka kitiems mokėti daugiau. Tokių dalykų toleruoti negalima, mes esame bendruomenė ir turime elgtis padoriai vieni kitų atžvilgiu.“
Karantinas moteriai atnešė tik geriausias emocijas: „Kadangi esu viena ir gyvenu viena, mano dukra pradžioje karantino nebuvo parskridusi į Lietuvą iš studijų Anglijoje ir jai vėliau teko saviizuoliuotis, tai per karantiną teko gyventi vienai. Mano gyvenimo didžiausias džiaugsmas – būti vienai. Man gera, kai aš be triukšmo, papildomų dirgiklių nusistatau savo dienos rutiną. Karantinas man buvo aukso mėnesiai, nereikėjo niekur skubėti, lėkti į darbą, pabuvau su savimi.“
Pasak Donaldos, žmonės, kurie negali būti vieni, nėra taikoje su savimi pačiu: „Asmenys save įprasmina įsikibdami į kitus žmonės, taip save pateisindami. Dėmesio ir meilės reikia visiems žmonėms, tai normalu, bet kai be to negali gyventi, tada jau yra blogai. Mes gimėme vieni ir numirsime vieni. Tie patys vaikai nėra mūsų nuosavybė, tėvai yra tik užuovėja, patariamasis balsas. Vaikai auga ir tampa savarankiškos asmenybės jau darželyje. Sutuoktiniai irgi galų gale lieka vieni, vienas numiršta.“
„Esu labai laiminga ir džiaugiuosi kiekviena akimirka, suprantu, kad žmogui reikia visai nedaug. Rūpinuosi savimi, rekomenduoju žmonėms gerti daugiau vitamino C (L-askorbo rūgšties), tai padeda veido odai ir gerina nuotaiką“, – patarė moteris.
