„Sekmadienį man 47-eri!“ – skambiai atsiliepusi į portalo tv3.lt skambutį sušuko D. Meiželytė. Entuziazmo nestokojant moteris tikina, kad pastaruoju metu gimtadienius švenčia ramiai – didesnių švenčių užteko jau anksčiau.
„Keletą kartų jubiliejiniais metais esu organizavusi savo gimtadienius kartu su rugpjūčio pradžioje gimusiomis draugėm, buvo toks įdomus formatas, kai daug žmonių, naujų pažinčių, laisva programa. Paskutinį dešimtmetį gimtadieninių švenčių nekeliu ir jų vengiu.
Gal dėl to, kad tie gimtadieniniai skaičiai didėja žaibiškai ir vis atsiranda svarbesnių sukakčių, kaip, pavyzdžiui, pernai dukros Jutos vestuvės“, – sako moteris.
Ji tikina gimtadienių per daug nesureikšminanti – vis dėlto tai tik dar vienas didėjantis skaičius gyvenime.
„Gimtadieniai svarbūs tik tiek, kad nori nenori peržvelgi praėjusių metų ciklą ir įsivertini tų metų turinį bei kokybę, gali sau išsikelti naujų tikslų. Prieš gimtadienius dovanoju sau dovanas – masažų kursą, kažkokį atsinaujinimą buityje. Šiaip nesureikšminu. Daug labiau patinka dovanoti kitiems ir daryti staigmenas gimtadienių progom artimiesiems ar draugams.
Man kiekviena dovana ar staigmena yra svarbi. Prieš kelias dienas gavau pirmą puokštę gimtadienio proga nuo visų Vilniaus seniūnų, grįžus po darbo pasimerkiau į vazą ir šypsausi“, – atvirauja ji.
Televizijos prisisotino
Kurį laiką buvusi dažnas televizijos veidas, moteris dar 2008-aisiais pasuko visai kita kryptimi – į Seimą. Šiuo metu D. Meiželytė dirba Vilniaus savivaldybės administracijoje nuo praeitų metų rugsėjo 15 dienos.
„Dirbau televizijose, radijo stotyse, žiniasklaidoje, koncertavau su grupe. Televizijos persisotinau, jei ir sutinku dalyvauti kokioje pokalbių laidoje, tai tik jei tema man yra įdomi, aktuali ar noriu išsakyti ta tema savo poziciją. Dažniau atsisakau, nei sutinku.
Koncertinė veikla kaip buvo, taip ir liko – kartais nuvažiuoju į mažesnius miestelius, bendruomenių šventes, man tai kaip hobis. Vieni pailsi ravėdami daržus, kiti – važiuodami dviračiu, bėgiodami, o aš pakoncertuodama. Renginių vedimo paskutiniais metais atsisakiau, nes neužtektų laiko pailsėjimui tarp darbo savaičių“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, ji kaip mat priprato prie naujo gyvenimo tempo. O pasukti nauja linkme ją paskatino noras kažką keisti, nes vis matydavo, kad bet koks projektas juda gan ilgai.
„Politikoje mes esame visi, kurie einame balsuoti rinkimuose, kurie dalyvaujame bendruomeninėse veiklose. Mane dalyvauti savivaldos rinkimuose paskatino buvęs Lazdynų seniūnas, dabar Seimo narys, kuris vis žadėjo, kad apšvies Lazdynų alėją ir suremontuos ją. Vis klausinėjau, vis gaudavau tą patį atsakymą, kad jau jau, rengiamas projektas, tuoj tuoj, jau bus remontas. Ėjo metai. Metai ėjo. Supratau, kad laukti nebėra prasmės ir reikia pokyčių.
Pradėjau žiūrėti tarybos posėdžių transliacijas, pasibaisėjau, kad dėl politinių nesutarimų griūva posėdžių kvorumai ir lieka eilė neišspręstų socialinių klausimų, nes kažkam karūna nukrito.
Tuomet pagalvojau, kad juk turiu šiokiadieniais laisvo laiko, nusprendžiau palaikyti Remigijų Šimašių, prisijungiau prie jo komandos, vilniečiai rinkimuose mane išreitingavo ir tapau tarybos nare. Po metų – Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininke, dar po metų – administracijos direktorės pavaduotoja“, – apie kelią į politiką pasakoja ji.
Su džiaugsmu ryžosi pokyčiams
Paklausus, kaip pasiketė gyvenimas įsisukus į politikos pasaulį, moteris tikina, kad nors ir žadintuvas suskamba anksti, tai jai visiškai netrukdo – dažniausiai jo net nereikia, kad atsikeltų ir būtų žvali.
„Administracinio darbo nebijojau, bijojau, kad bus sunku keltis anksti rytais, bet mano didžiai nuostabai be žadintuvo pabundu šeštą ryto, miegot einu dešimtą vakaro ir iki tol buvęs labiau į naktį renginių vedimo režimas pasikeitė akimirksniu. Man kiekvienas rytas yra kaip dovana, aš jau iš vakaro užmiegu nekantraudama, kaip bus įdomu rytoj, kokie bus posėdžiai, kokius darbus padarysiu, su kokiais žmonėm susitiksiu.
Žinau, kad mano šitas darbas yra laikinas, imu visą jam skirtą laiką kaip dovaną ir su didžiule atsakomybe. Nepamirštu ir bendravimo socialiniuose tinkluose, kur vilniečiai pažymi mane prie įvairiausių temų informuodami, klausdami ar tiesiopg supykę. Stengiuosi visur pakomentuoti prieš tai pasitikslinusi administracijos darbuotojų, susirinkusi informaciją. Studijos VU Komunikacijos fakultete duoda savo vaisius“, – šypteli ji.
„Neišmokau vienintelio dalyko – tuščiai kalbėti. Nesuprantu kalbėjimo dėl kalbėjimo arba klausimo, problemos kėlimo, kai gali imti ir ją išspręsti. Dar supratau, kad neturiu jokio troškimo rinktis politinius dividendus, mieliau atiduodu laurus kitiems, jei jiems to norisi, man svarbiausia, kad būtų įvykęs teigiamas pokytis, priimtas vilniečių gyvenimą gerinantis sprendimas“, – atvirauja pašnekovė.
Taip pat jau kurį laiką moteris tikina gyvenanti itin sveikai – o apie alkoholį net nėra jokios kalbos, nes jis jai visai neįdomus.
„Pora metų darbo prie kompiuterio šalia šaldytuvo nedavė naudos, be to, su metais lėtėja medžiagų apykaita ir žiūrėti ką valgai tampa vis svarbiau. Šią vasarą paskyriau svorio mažinimui bei sveikatinimuisi – protarpinis badavimas, masažai ir sveikesnis maistas davė rezultatus jau po mėnesio. Jau net ir pamiršau, kad atsisakiau alkoholio, to failo išviso mano gyvenime nėra, nes jis visiškai neįdomus. Gal jau kokie septyni metai, net neprisimenu.
Tiesiog man nereikia savęs kažkaip papildomai užsilinksminti, nes aš ir taip labai laiminga“, – tikina moteris.
