Diana Gaičiūnaitė-Dirmė feisbuke pasidalijo jautriu įrašu apie netektį, kuriuo pasidalijo ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
„Prieš vienuolika metų įsigijome šuniuką. Vardu Bondas. Black Bondas. Kai parsivežėme jį namo, supratau, kad mažutis su charakteriu. Po kelių mėnesių jis buvo kudlotas plaukų kamuolys ir žnybčiojo viską kas pasitaikydavo prieš jo juodą nosį.
Krokodiliukas žodžiu. Tačiau mūsų atkaklių bendro paklusnumo treniruočių dėka jis tapo tikru dresūros meistru. Komandos jo galvoje atsirasdavo akimirksniu, tarsi jis iš anksto žinotų, ko iš jo nori šeimininkė.
Po metų turėjome nuostabų, protingą, ištikimą draugą. Bondas tapo šeimos nariu, neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Namų gynėju ir angelu sargu. 11 metų. Prieš du mėnesius jis iškeliavo už vaivorykštės. Gaila ir skaudu...
Manau, Dievas norėjo geriausio šuns, ir pasiėmė jį sau. Ką gi... Jis – pagrindinis veisėjas, su juo nepasiginčysi... Ir nuo to laiko niekuo negaliu užpildyti didžiulės tuštumos savo sieloje. Mėnesį po to, kai netekome Bondo – kvėpuoti buvo sunku. Dienos skendo ašarų upėje. Laikas yra vienintelis dalykas, kuris gydo sielos žaizdas.
Jau išlipau iš tamsaus tunelio. Susitaikiau, kad daugiau niekada nerasiu tokio šuns. Mielasis Bondukai, mano brangus šuneli, esu dėkinga už tavo begalinę meilę, už tavo ištikimybę, už tavo šiltą kvėpavimą, už tavo draugystę, už viską.
Atleisk man. Ačiū, kad buvai su mumis. Bėk palei vaivorykštę, kur saulės spinduliai švelniai nušviečia tavo kelią. Tu liksi mano širdyje.
Iki pasimatymo, mano ištikimasis drauge. Užjaučiu visus, kurie patyrė savo augintinio netektį. Tačiau nustokime verkti. Prisiminkime meilę ir džiaugsmą, kurį jie mums suteikė“, – rašė moteris.
„11 metų turėjome du šuniukus... Tačiau vieną dieną atėjo akimirka, kurios labiausiai bijojau. Mus paliko mano brangus šuo Bondas, o sieloje liko tuštuma ir skausmas. Atsisveikinti su mylimu augintiniu yra vienas sunkiausių dalykų, su kuriais tenka susidurti daugelių žmonių“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Diana.