Likus vos 8-iems mėnesiams iki rinkimų, išvydome griūtį šiuo metu svarbiausioje Lietuvai srityje – krašto gynyboje.
Kas papiktino premjerę? Kodėl Arvydui Anušauskui pasiūlyta atsisakyti pareigų, dėl ko užvirė tokia sumaištis ir kas dėl to kaltas? Šios ir kitos aktualijos – jau šį vakarą per TV3.
Penktadienį socialiniuose tinkluose pasirodė netikėtas žurnalisto Edmundo Jakilaičio įrašas, kuriame jis padėkojo krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui ir palinkėjo sėkmės Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui.
Netrukus po to paaiškėjo, kad po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas nusprendė atsistatydinti.
Tiesa, tokį sprendimą jis vėliau tikino priėmęs ne savo noru, o paragintas pačios I. Šimonytės. Neva, tinkamesnis kandidatas šiam darbui yra L. Kasčiūnas.
Žinia sukėlė tikrą sumaištį. Tačiau, kaip įprasta Lietuvai, nuėjome į detales – ministro atleidimo faktą nustelbė būtent E. Jakilaičio žinutė. Neva, ar reikėjo skubėti pranešti tokią žinią, nelaukiant oficialaus patvirtinimo? Kodėl žinia buvo pranešta taip sausai, be detalių ir išsamaus situacijos išaiškinimo?
Vis dėlto, kaip pastebi komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas, dėl tokios informacijos paviešinimo reikėtų kaltinti ne žurnalistus, o pačią Vyriausybę.
„Kažkodėl nepasakoja žurnalistai apie banko ar prekybos centro vidinius reikalus – kažkodėl ten sugeba suvaldyti informaciją ir ji iš ten neišteka. O iš Vyriausybės ištekėjo. Tai paimkit šluotą ir apsitvarkykite, pavasaris! Padarykite pavasarinę tvarką ir susitvarkykite Vyriausybėje plepius“, – savo nuomone laidoje dalinsis jis.
Tačiau čia – tik didžiulės sumaišties pradžia. Tik išspirtas lauk, A. Anušauskas prisiminė lobistų mėginimus daryti įtaką karo pramonės pirkimams, o „valstiečių“ partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis patempė lūpą ir sustabdė dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos.
Tuo tarpu Aušrinė Armonaitė inicijavo valdančiosios koalicijos pasitarimą. O šiandien su prezidentu susitikusi premjerė I. Šimonytė, užsiminusi apie L. Kasčiūno kandidatūrą, kažkodėl neskubėjo jos teikti.
Kantrybės, panašu, trūksta jau visiems.
„Yra du momentai – vyriausybės dramos ir skaidrumo klausimai, o antras dalykas, jų projektai turi būti pateikti“, – nuomoje laidoje dalinsis ir politikas Saulius Skvernelis.
Antrajame laidos siužete – ne itin gerai apgalvotas Aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymas griauti avarinės būklės daugiabučius ir vietoje jų statyti naujus.
Tiesa, jam ir pačiam tenka pripažinti, kad kol kas nėra jokio mechanizmo, kuris numatytų, kur kelerius metus gyventų tokių nugriautų daugiabučių gyventojai... Ir kas garantuos, kad vietoje seno namo iškilus naujam, butai jame seniesiems gyventojams bus įperkami?
Galiausiai paskutiniame šio vakaro laidos siužete – netikėtas Amerikos karinės žvalgybos pranešimas apie tai, kad ateivių žemėje nėra ir niekada nebuvo.
Viskas būtų kaip ir suprantama, bet Pentagono to niekas neklausė. O jei kas atsako neklaustas, kyla įtarimas, kad kažkas yra slepiama. Negana to, dar ir badoma paneigti! Tačiau, ar tikrai vertėtų sunerimti? Apie tai laidoje mintimis dalinsis garsus astronomas Gunaras Kakaras.
„TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. tik per TV3!
----
Semionas niekaip nenurimsta. Gal geriau nugriauti kokį seną beprotnamį, pastatyti jo vietoje naują ir ten Gentvilą uždaryti. Kurį laiką pagyventume ramiau.....
1 d. ·
KARO IŠVAKARĖSE PLAUKŲ STILISTUI „AKROPOLYJE“ NUKNISO LŪPDAŽĮ. Vakar giliai susijaudinau dėl Lietuvos elito: Odesoje atkasinėjant namą su 21 žuvusiu, tautai pergyvenant dėl Anušausko ir korupcijos už 2 milijardus perkant tankus, žinomam plaukų stilistui, su mylimuoju besilankančiam prekybos centre, iš rankinės „Louis Vuitton“ ištraukė lūpų blizgį. Šią sukrečiančią istoriją ir pridėtas penkias (!) nuotraukas šalies elektroninės žiniasklaidos lyderio tinklalapyje peržiūrėjau du kartus. Perskaičiau ir susimąsčiau: kuo pasibaigs ši mūsų išrinktųjų – stilistų, influencerių, dar nepriš..tų kelnyčių reklamuotojų – pasaulį sukrėtusi istorija. 30 procentų (?) sostinės gyventojų, kuriems garantavo slėptuves, dar nežino kurion pusėn bėgti per galimą antskrydį, o muziejininkai svarsto, į kur evakuoti mūsų kultūros ir istorijos lobius. Bet policija jau ieško lūpdažio, ir galimas daiktas, kad žadamą karo pradžią sutiksime ramūs bei susitelkę.
Visoje šioje istorijoje pirmiausia gėda dėl mano - žurnalisto profesijos.