1977 metų lapkričio 6 dieną pajūryje pasaulį išvydo mažasis Deivydas. Vaikystėje jis buvo ne toks, kokį jį įsivaizduojame dabar – labai mėgo skaičius ir mokslą.
„Vaikystėje buvau moksliukas, mėgau algebros, fizikos ir chemijos pamokas. Netgi porąkart dalyvavau savo miesto vaikų olimpiadose – matematikų ir chemikų – pastarojoje užėmiau trečią vietą. Šeimoje muzikantų nebuvo, todėl ir palaikymas buvo ganėtinai rezervuotas“, – prisimena vyras.
Vis dėlto nors ir namuose negirdėdavo daug muzikos, vyras jau nuo pat mažens atrado susidomėjimą muzika – pirmasis instrumentas, kurį išbandė, buvo akordeonas, paskui klarnetas ir kiti klavišiniai instrumentai. Dar ir dabar vyras rankų nepatraukia nuo fortepijono. „Susidomėjimą muzika pamenu nuo darželio laikų“, – pasakoja jis.
Vis dėlto augant Nepriklausomybės laikais paauglystė buvo šiek tiek kitokia. Pats Deivydas sako, kad tokie laikai neišvengiama pakeičia žmogų.
„Neišvengiamai mane tie laikai paveikė – įvykiai, prie kurių augi, paveikia tavo asmenybę, charakterį. Situaciją suvokiau, kiek leido mano amžius“, – nedaugžodžiauja jis.
Taigi paauglystė buvo paženklinta pačių įvairiausių muzikinių potyrių – daugiausia jaunuolis klausydavo užsienio muzikos ir iki šiol gyvenimą sieja su ja.
„Paauglystėje labiausiai patiko klasikinė muzika ir 60’s – 70’s rokelis – Pink Floyd, Queen, Electric Light Orchestra, Beatles, The Doors, ankstyvoji Elton John kūryba. Kiek vėliau „pramušė ant“ R&B, hiphopo ir elektronikos. Po devintos klasės įstojau į S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar Konservatorija) ir nuo tada iki šiol vienaip ar kitaip mano gyvenimas susijęs su muzika“, – sako jis.
Pirmoji meilė ir B‘Avarijos atgarsiai
Jaunystė – tai tyrinėjimo, naujų potyrių ir išbandymų metas. Vos 19-os būdamas D. Zvonkus prisijungė prie grupės „B‘Avarija“ (pirmiausia ji buvo pavadinta „Avarija“, bet grupės nariai galvojo, kad tai skamba nesaugiai) kaip gitaristas ir vokalistas. Vyras atskleidžia, kad grupę „B‘Avarija“ su draugais jis įkūrė juokais – tik supratę, kad iš to gali išeiti reali veikla, vyrai pradėjo į muziką žiūrėti rimtai.
Nors ir pirmiausia grupėje dainavo apie 6 vyrukus, galiausiai po įsikūrimo 1996 metais joje vyrai liko trise – Vilius, Deivydas ir Juozas.
„Su V. Tarasovu esu pažįstamas nuo 4 metų, su Juozu Liesiu – nuo 13 metų. Svajojom, muzikavom, bandėm, klydom, vėl bandėm...“ – taip grupės įsikūrimą apibūdina pats Deivydas.
Muzikavimas ir bendri pomėgiai vyrų nesustabdė ir tik privertė dar labiau ieškoti įdomesnių sprendimų ir bendro muzikinio skonio. Grupei išpopuliarėjus tikriausiai ne vien patiems atlikėjams „angelai lūpomis bėgiojo“, bet ir daugeliui jų gerbėjų.
Pats D. Zvonkus sako, kad jį gatvėje pažinti žmonės pradėjo net nesulaukus 20-ies, o ir dėmesys ne visad buvo malonus.
„Ne visas dėmesys patikdavo. Gatvėje mane ėmė pažinti nuo maždaug 18-19 metų amžiaus. Kai kurie iš tų atpažįstančiųjų būdavo tikrai įkyrūs... Naktiniuose klubuose kabinėdavosi 30-imt sulaukusios ir vyresnio amžiaus moterys su degtinės kvapu iš burnos. Bet tokia žinomumo kaina“, – juokauja atlikėjas.
Su grupe toliau tęsėsi ir muzikinis kelias. Vyras, tapęs populiariosios merginų grupės „Yva“ prodiuseriu, susipažino ir susižavėjo vokaliste Natalija Ivanova. Pora 2005-aisiais susituokė ir nuo tada nedingo iš objektyvų akiračio.
„Pirmoji santuoka atsirado B‘Avarijos didžiojo populiarumo erai jau einant link galo. Su Natalija susipažinau vieno sportinio renginio užkulisiuose. Santuoka buvo įdomi ir kontrastinga. Bėgant laikui, neigiami aspektai prarado aktualumą ir nutolo, todėl šiandien labiau pamenu maloniuosius įspūdžius ir potyrius. Nebuvo mums skirta būti kartu, bet daug ko vienas iš kito išmokom“, – taip pirmąją santuoką prisimena pašnekovas.
Į meilę nežiūrėjo skeptiškai
Vyras papasakojo, kokios buvo priežastys, kurios lėmė jo ir Natalijos kelių išsiskyrimą.
„Santuoka subyrėjo, nes atvėsus įsimylėjimui ir nukritus rožiniams akiniams, išryškėjo sunkiai suderinami skirtumai. Man vienu metu buvo lengva depresija, o Natalijai – lengva žvaigždžių ligos forma. Tai nepadėjo susikalbėti... Buvome jaunesni ir kvailesni, negu dabar“, – šypteli jis.
Nors ir Deivydui ir Natalijai, kaip sako pats pašnekovas, kartu būti buvo nelemta, į antrąją santuoką jis nežiūrėjo skeptiškai ar kažkaip kitaip. Antrą kartą jis vedė 2014 metais, taip pat dainininkę Katažiną Nemycko, kuri tuo metu irgi skynėsi kelią televizijoje.
„Su antrąja žmona susipažinau televizijos laidos filmavimo užkulisiuose. Antroji santuoka gerokai laimingesnė. Logiškai mąstant – gal trečias kartas būtų dar laimingesnis? Juokauju“, – šmaikštauja vyras.
2016-ais metais porai gimė ir dvynukai – tai, anot paties Deivydo, pakeitė tiek jį patį, tiek jo kasdienybę:
„Tapimas tėvu įvedė daugiau disciplinos. Nebegaliu miegot iki 11 ryto, kai noriu. Kai susilaukiau vaikų, supratau, kad dabar jaunystė tikrai baigėsi. Kai esi atsakingas už kažką kitą, nori, nenori – suaugi.“
Pasiteiravome, ar muzikalioje šeimoje augantys vaikai jau dabar jaučia postūmį į muziką:
„Vaikai muziką mėgsta, bet dar labai sunku nuspėti, kokiu keliu pasuks. Tikrai neversiu ir neskatinsiu eiti savo pėdom – tegu klojasi savo gyvenimo kelią patys.“
Dabar vyras pripažįsta, kad nors ir gyvenime buvo padaryta daug klaidų, iš jų jis galėjo dar ir kaip pasimokyti. Dabar laimę galima atrasti visose mėgstamose veiklose.
„Didžiausią laimę teikia kūrybinė veikla. Netgi pati paprasčiausia. Tokioje veikloje visada yra naujovių kuriame nors aspekte. Daugiausiai gyvenimo pamokų gavau per pirmąją subyrėjusią santuoką. Visos klaidos buvo, nes turėjo būti. Be jų aš nebūčiau aš“, – šypteli vyras.
