Naujienų portalui tv3.lt D. Meškauskas mielai papasakojo, kaip jam sekasi auginti dukrą, dėl ko dažniausiai pykstasi su sūnumi ir atskleidė, kaip skiriasi antroji tėvystės patirtis nuo pirmosios.
Deividas Meškauskas džiaugiasi – mažoji auga sveika ir aktyvi. „Labai kruopšti, tvarkinga. Frėja – labai mergaitiška, taip galėčiau pasakyti“, – gražių epitetų dukrai negaili tėtis.
Paklaustas, ar mažylės gimimas suminkštino tėčio širdį, Deividas šypteli – dukra jį iškart apvyniojo aplink pirštą:
„Tikrai sakė daug kas prieš Frėjai gimstant, kad ištirpsti, kai dukra apsikabina. Tikrai pastebiu tai, pasitvirtino. Išsilydau visiškai, suminkštėjau.
Jei Frėja kažką blogai padaro, jos net bausti nereikia, užtenka pasakyti, kad taip nereikia elgtis ir ji puikiai supranta.
Frėja mėgsta muziką, mėgsta šokti. Jai vos treji metukai, o aš jau kartais būnu „apšalęs“ nuo jos judesių. Gal tėčio genai persidavė“, – pasakoja D. Meškauskas.
Antrąjį kartą tėčiu žinomas vyras tapo po vienuolikos metų pertraukos – vyresniajam šokėjo sūnui jau keturiolika metų. Deividas Meškauskas atskleidė, jog šios dvi tėvystės jam visiškai skirtingos, skiriasi ir auklėjimo metodai, kuriuos jis taiko sūnui ir dukrai.
„Mano amžius, visų pirma, visai kitas. Patirties jau turiu kažkiek, su Adomu viskas buvo pirmą kartą. Antrąjį kartą viskas sąmoningiau, pagalvoji prieš kažką darydamas, kalbėdamas. Ta patirtis ir ramybės daugiau atneša.
Viskas paprasčiau. Mažiau sureikšminu vaiko nusižengimus, viskas ramiau, natūraliau. Kai Adomas gimė, man buvo nejauku stumti vežimėlį, jaučiausi savotiškai, dabar su dukra galiu eiti pakėlęs smakrą ir didžiuotis, kad esu tėtis.
Adomui kątik sukako keturiolika. Paauglys kaip reikiant. Su Adomu jau visai kitomis temomis galim pasikalbėti, suaugęs bachūras. Frėja dar tik sakinukus dėlioja. Sakyčiau, pats mieliausias metas jai“, – pasakoja D. Meškauskas.
Žinomo šokėjo vyresnysis sūnus – jau paauglys. D. Meškauskas sako, vaikiškų jo išdaigų pernelyg nesureikšminantis. Visgi, dėl vieno dalyko su sūnumi jis nesutaria.
„Visi mes mokykloje prikrėsdavome išdaigų. Dabar viskas sujautrinta, iškart kai mokykloje ką nors Adomas iškrečia, praneša mokytoja tėvams. Anksčiau krėsdavome nesąmones ir niekas nereagavo.
Vėlgi, kas liečia telefoną, džiaugiuosi, kad mūsų karta neturėjo jų. Tai didžiulė priklausomybė. Paguldyti anksčiau sūnų į lovą – misija neįmanoma, jis vistiek po antklode atsidarys telefoną ir susirašinės ar žais.
Sportiškas vyras auga, mokslai gerai, o viena kita išdaiga – aš lygiai taip pat nebuvau šventas, ir vistiek užaugau kultūringas, žinantis, kas yra pagarba“, – prisimena Deividas Meškauskas.
