Žinoma moteris laidos „Prieš srovę“ komandą įsileido į naujus, kaip ji pati sako, labai jau daug jai visomis prasmėmis kainavusius savo namus ir atvirai pasidalijo savo išgyvenimais.
Buvusi Seimo narė atviravo, kad labiausiai ji nenorėtų prisiminti santykių su buvusiu sutuoktiniu Anatolijumi. Moteris nenori priminti turto dalybų, kuriose buvusiam pritrūko dekoratyvinio šaukšto, kurį jis pats parvežė Daliai dovanų iš Indijos.
„Jis pasiėmė tiek, kiek norėjo, aš neprieštaravau. 30 metų bendro gyvenimo yra daug. Perlinių vestuvių metines švęsti buvo didelė klaida, nes po dviejų mėnesių viskas išaiškėjo. Tos „perlinės vestuvės“ buvo tarsi vinis tiesiai į širdį. Tai buvo tokia veidmainystė, kad apsaugok, Viešpatie“, – atvirai rėžė moteris.
Dalia neslėpė, pykčio buvusiajam ji seniai nebejaučia: „Už ką man pykti? Tai buvo 30 labai fainų metų. Mes daug keliavom, draugavom. Niekada santykiuose vienas kaltas nebūna, aš juk išvažiavau ir Seimo bendrabutyje gyvenau šešiolika metų. Namo grįždavau penktadienį, o pirmadienį vėl išvažiuodavau. Viskas yra natūralu, aš neturiu teisės pykti. Žinoma, tai buvo smūgis, nes tuo žmogumi aš pasitikėjau labiau nei savimi.“
Po perlinių vestuvių pokylių, po visų neištikimybės smūgių, po visų turto dalybų šiandieną savo naujo namo terasoje sėdėdama Dalia neabejoja, atsitiesti – įmanoma.
„Tuose žaidimuose visada nukenčia vienas žmogus. Vienas laimi, kitas pralaimi. Labai retai būna taip, kad vienas kitam gali pasiūlyti pagyventi su kitais, o tada žiūrėti. Juk tai yra veidmainystė. Reikia sėsti ir kalbėti, jei pajutai, kad nieko nebėra. Būk vyras, po velnių“, – žodžių į vatą nevyniojo garsi moteris.
Dalia – atvira, jei vyras būtų tiesiai šviesiai pasakęs, kad pasikeitė jausmai, buvusiai politikei būtų kur kas lengviau. Skyrybos moteriai kainavo ir šešiolika kilogramų svorio, tiesa, ji juokiasi ir už „išdailėjusią“ figūrą dėkoja buvusiajam.
Nejauku būti vadinama „nacionaline vertybe“
D. Teišerskytė pasakoja, kad iš pradžių, kai ją imta vadinti „nacionaline vertybe“, moteris to labai gėdijosi ir jautėsi nepatogiai. Bet vėliau ji suprato – taip, ji yra vertybė, kaip ir kiekvienas Lietuvos žmogus.
„Kada prasidėjo epopėja šitos vertybės, aš labai pergyvenau iki apsiverkimo. Man buvo labai nemalonu, nes buvo pateikta, kad neva aš pati save taip vadinau.
Paskui mane apėmė juokas. O kodėl aš – ne vertybė? O ką Lietuva turi apart žmonių kuriančių, dirbančių, mokančių mokesčius. Tik tokias vertybes mes ir turime.
Kita vertus, 16 metų tarnystės – ne ponystės, bet tarnystės – Seime. Kodėl ne vertybė? Dabar aš jau pripažįstu... Taip, aš vertybė“, – juokėsi D. Teišerskytė.
Laidos ištrauką žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
