Tris vaikus – aštuonmetį Ramirą, trimetį Raoną ir dvimetę Rają – auginanti moteris žurnalui „Stilius“ papasakojo, kad po kiek laiko santykiuose ji jautėsi nebe savimi.
„Atėjo momentas, kai aš santykiuose ir pati savyje pasijutau visiškai tuščia. Didžiąją mūsų bendro gyvenimo dalį užėmė vyro sportas, o aš buvau ta, kuri rūpinasi vaikais ir namais. Anokia čia paslaptis – ir Sergejus savo interviu ne kartą yra apie tai kalbėjęs. Tiesiog pajutau, kad gyvenu ne savo gyvenimą. Pradėjau gilintis, kapstytis po šį jausmą, kelti sau klausimus.
Kai gyveni su vyru, kuris siekia karjeros, kurio karjera yra aukštumoje, suvoki, kad ir toliau negalėsi imtis to, ko nori. Ašis ir šeimoje – jis. Jo karjera ir poreikiai. Tai turbūt labiausiai ir išsekino“, – kalbėjo moteris.
Ji neslėpė, kad sprendimas skirti buvo apgalvotas:
„Sprendimas skirtis neatėjo susipykus ar staiga įsiplieskus emocijai. Apgalvotas, gvildentas, aptarinėtas ne kartą ir ne vieną dieną – toks buvo mūsų sprendimas sukti skirtingais keliais. Kitas detales pasilikome sau, turime vaikus ir labai nesinorėtų, kad jie kada nors paaugę skaitytų, kaip mes viešai dalijamės nuoskaudomis ar kitais neigiamais dalykais vienas apie kitą. Tiesiog tokių dalykų nesuprantu ir džiaugiuosi, kad su Sergejumi esame tos pačios nuomonės“, – teigė Airinė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pora susituokė 2019-ųjų balandį.
Anksčiau S. Maslobojevas laidoje „Pasikalbėkim“ pasakojo apie savo karjerą ir buvimą tėvu.
„Aš buvau perdegęs nuo visko. Nieko nebenorėjau. Nei sporto, nei dar kažko. Aš į treniruočių salę važiuodavau ir man rankos drebėdavo, ašaros akyse kaupdavosi. Sakydavau, kad nenoriu, nes man viskas iki čia jau buvo, iki kaklo“, – pasakoja Sergejus.
Jis neslepia, kad išlipti iš emocinės duobės padėjo nuoseklus darbas su savimi ir sporto psichologe. Sergejus įsitikinęs, kad per ilgą laiką, ypač sovietmečiu, mūsų visuomenėje susikūrė labai neteisingas požiūris į vyrus – esą jie negali rodyti jausmų, emocijų, negali verkti, o privalo būti visada stiprūs, pasitempę, nes kitu atveju tampa „mižniais“.
„Visa tai ir man buvo įbrukta į galvą. Deja, ir į kitų vyrų galvas. Bet labai svarbu atskirti, kur yra verkti, ir kur yra zyzti. Aš nebijau parodyti ašarų ir savo sūnums apie tai kalbu. Apskritai, man regis, žmonėms, o ypač lietuviams, yra tabu prisipažinti, kad jiems reikia pagalbos.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad vidinės emocijos ne ką mažiau svarbios, nei išoriniai dalykai. Aš savo gyvenime esu pralaimėjęs kelias kovas, tačiau ne dėl to, kad buvau prastesnis fiziškai ar techniškai, o dėl to, kad nesusitvarkiau su savo psichologija“, – sako pasaulio čempionas.
Vyras pripažįsta, kad daugiausia jėgų siekti pergalių ir sporte, ir gyvenime jam teikia šeima – žmona Airinė ir du sūnūs su dukryte. Sergejus be galo šiltai pasakoja, kaip susipažino su mylimąją, kaip iškart paklausė jos, ar padovanos sūnų ir kokias jaurias akimirkas išgyveno po metų per Kūčias gavęs ypatingą dovaną – teigiamą nėštumo testą.
„Tada aš ją stipriai pabučiavau, mes apsikabinom ir pradėjom abu verkt. Aš tada buvau labai labai laimingas“, – prisiminė Sergejus.
