Apie tai laidoje diskutuos „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Būsto paskolas pasiėmę lietuviai su nerimu žiūri, kada Europos Centrinis Bankas ir vėl kels bazines palūkanas.
Dėl to paskolų mėnesinės įmokos kai kuriems gyventojams jau pakilo keliais šimtais eurų. Žmonės baiminasi, kad ateityje daugelis nė nebeišgalės susimokėti ir sunkiai išpuoselėtus namus teks parduoti.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutinės būsto palūkanų normos ir taip yra vienos didžiausių visoje euro zonoje. Ž. Mauricas aiškins, kad taip galėtų būti todėl, kad Baltijos valstybėse skolinimosi gairės yra pakankamai griežtos. Vis dėlto su tuo ateina ir viena gera naujiena.
„Baltijos šalyse skolinimosi gairės yra vienos saugiausių. Kitose valstybėse reikalavimai yra gana švelnūs, dėl to ir rizika tose šalyse yra gerokai didesnė – grąžindami savo paskolas, gyventojai gali susidurti su didesniais iššūkiais, nei kad Lietuvoje. Čia mes turime gana didelius ir paskolos dydžio, ir pradinio įnašo reikalavimus – mažiausiai 15 proc. pirmajam būstui, ir 20 proc. antrajam. Taip pat turime gana griežtus paskolos įmokos ir pajamų reikalavimus. Tai yra geroji žinia – netgi nutikus ekonominiam nuosmukiui ir pakilus palūkanoms, yra didelė tikimybė, kad mes šį kartą nukentėsime gerokai mažiau“, – aiškins Ž. Mauricas.
Ir vis dėlto ekonomistas neslepia – situacija ateityje turėtų tapti ir dar sunkesnė: „Dalis gyventojų jau atsidūrė tarp kylančios infliacijos kūjo ir kylančių palūkanų normų priekalo. Matome, kad didėja būtinosios išlaidos – ir daro didelį spaudimą biudžetams – o papildomai dabar vis labiau matysime ir kylančių palūkanų normų poveikį. Tiesa, kol kas jo dar nematome, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasirašę sutartis su 6 mėnesių trukmės palūkanų norma.“
Anot ekonomisto, būsto paskolų palūkanos jau pakilo nuo 2 proc. iki 4 proc., o kitų metų pavasarį, tikėtina, sieks 5 proc. „Jei imsime standartinę 100 tūkst. paskolą, anksčiau šeima per metus mokėjo 2 tūkst. eurų palūkanų. O dabar, tikėtina, ta suma išaugs iki 5 tūkst. eurų. Tai – gana ženklus kilimas“, – sakys laidoje Ž. Mauricas.
Savo ruožtu V. Janulevičius pridės, kad per pusę metų augančios palūkanos atsilieps ir verslams. „Šiandien mes to dar nejaučiame – verslas turi gana daug užsakymų, nemažai eksportuojame. Infliacija lėmė kainų augimą ne tik vartotojams, bet ir gamintojams. Dėl energetikos auga produktų savikaina, tačiau ir parduodama brangiau. Kol kas to nejaučiame, bet ilgainiui bus susitraukimas – bus mažiau užsakinėjama, mažesnė perkamoji galia, mažiau gaminsime, o tuomet, galimai, reikės ir mažiau darbuotojų“, – sakys laidoje jis.
O ar gali nutikti taip, kad ieškodami didesnių atlyginimų, dalis darbuotojų tiesiog emigruos svetur? Anot V. Janulevičiaus, atlyginimų kėlimas darbuotojams Lietuvoje būtų efektyvus tik trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu verslai prarastų savo konkurencingumą.
„Tai turi būti subalansuoti dalykai. Kadangi Lietuva dešimtis metų buvo viena iš lyderių atlyginimų kilime, manau, kad tai turėtų kiek apmažėti. Bet vis tiek akivaizdu, kad atlyginimai ir šiais metais kils. Tačiau kiek kils, kol kas dar sunku pasakyti“, – sakys laidoje jis.
Ir vis dėlto ekonomistas Ž. Mauricas išsigandusius lietuvius laidoje ramins – tokių palūkanų normų kilimo rekordų, kokius matėme 2009 metų krizės metu, šįkart turėtume neišvysti: „Lietuva yra euro zonos valstybė, tad mes sėdime toje pačioje valtyje su kitomis euro zonos valstybėmis. O tuo metu mes vis dar turėjome litą – buvo didžiulė rizika.“
Tad kai reikėtų elgtis gyventojams – atsisakyti būstų ar taupyti, ir bandyti juos išlaikyti? Visi atsakymai – jau šį vakarą.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
