Biologinė motina paliko Rustamą ligoninėje.
Biologinė motina bijojo mažylio išvaizdos ir taip pat žinojo, kad yra atsakinga už tai, nes dar ankstyvosiose nėštumo stadijose vaisius buvo pažeistas. Veikiausiai, kad moteris bandė atsikratyti vaiko, tačiau jis išgyveno abortą. Rustamas pateko į globos namus, kuriuose praleido 4 metus. Jam pasisekė, nes jo nuotraukas internete pamatė rusė Nika Złobina, kuri ir įsivaikino mažylį.
Ji žinojo, kad tai vienintelis jo šansas. Prižiūrėtojai iš įstaigos vėliau prisipažino, kad berniukas netrukus būtų perkeltas į neįgaliųjų vaikų globos namus. Iš pradžių jis buvo vaikų globos namuose, kur mažieji turi didžiausią šansą susirasti savo tėvus. Tačiau globėjai laikui bėgant teigė, kad tokio berniuko niekas nenorės įsivaikinti.
Mažyliui buvo atliktos kelios operacijos, kurios labai pagerino jo išvaizdą. Globos namų darbuotojai prisimena, kad mažas berniukas netyčia pamatė jo atspindį lange ir taip išsigando, kad niekas negalėjo jo nuraminti. Nuo tada Rustamas pradėjo slėpti veidą nuo kitų. Įstaigos darbuotojai padarė viską, kad pagerintų vaiko išvaizdą. Netrukus berniukas buvo paguldytas į ligoninę, kur jam buvo atlikta daugybė operacijų. Dėl to mažasis galėjo normaliai maitintis ir turėjo galimybę pradėti bendrauti su bendraamžiais, kurie taip pat bijojo jo išvaizdos.
Kai Nika su savo vyru įsivaikino berniuką, tuomet negailėjo jam laiko ir pinigų. Berniukas pradėjo lankytis pas psichologą, logopedą ir kitus specialistus. Jo pasiekta pažanga yra didžiulė. Jis dabar jis moka kalbėti, vaikščioti, žaisti.
Dabar moteris tik baiminasi, kad vaikas bus nepriimtas tarp bendraamžių, kadangi dažnai girdi piktas replikas: „Vaikai pradėjo šaukti ant jo: „Tu invalidas“. To aš netoleruosiu. Buvau visiškai sukrėsta“.
Dabar tėvai kovoja, kad Rustamas patikėtų savimi ir išmoktų gyventi visuomenėje, kuri, deja, ne visada jį priima.
