Moteris tikina, kad per Velykas su visa šeima svečiuojasi pas senelius.
„Dar galime pasidžiaugti, kad jie visi gyvi ir sveiki. Kol taip bus, tol ir rinksimės pas juos. Ši tradicija tęsiasi jau eilę metų. Nuvežame simbolinių Velykinių dovanėlių, bet prieš tai iš vakaro kartu su vaikais ir mano mama marginame kiaušinius“ , – apie velykines tradicijas kalba pašnekovė.
Irūna sako, kad jai ši šventė neatsiejama nuo šeimos ir senųjų tradicijų.
„Tradicijų naujų kol kas nekuriame, nes kol dar galiu aplankyti senelius, džiaugiuosi jų draugija. Šiemet taip sutampa, kad per Velykas švęsime mano senelio gimtadienį. Bus tokia dviguba šventė, į kurią susirinks visa šeima – proanūkiai, anūkai, dukros ir visi kiti. Tačiau Velykų tradicijos mums pirmoje vietoje – kiaušinių marginimas, ėjimas į Bažnyčią mums būtinas“, – sako ji.
„Mes tas senąsias tradicijas stengiamės kuo labiau įskiepyti ir savo vaikams. Noriu, kad ir jie puoselėtų tradicijas, papročius ir jų nepamirštų. Tačiau kai išeis mūsų senoliai, tos tradicijos turbūt keisis neišvengiamai. Bet kol turime galimybę pasidžiaugti vienas kitus, remiamės į savo šeimos žmones“, – tikina moteris.
Marginimo technikos – iš mamos
Atlikėja atskleidžia, kad mama – jos geriausia draugė. Kartu jos švenčia šventes, o nuo pat vaikystės jos ir močiutės perduotas kiaušinių marginimo technikas ji naudoja iki šiol.
„Mes dažniausiai iš pat vakaro susirenkame pas mano mamą marginti kiaušinius. Iš savo mamos ir močiutės perėmiau techniką kiaušinius marginti su vašku. Mama turi specialių įrankių, tad Velykų išvakarėse visi namai kvepia vašku, aš pas ją vežuosi per paskutinę savaitę surinktus svogūnų lukštus, senas pėdkelnes – tai vieni iš marginimo būdų, kuriuos man perdavė mama. Taip pat išsirenku gražesnes, įdomesnes žoleles, jas su svogūnų lukštais dedame į moterišką kojinę, dažus ir taip išgauname gražiausius raštus.
Mūsų šeimoje prieš Velykas vaško kvapas yra privalomas. Tai kartų tradicija, – šypteli Irūna. – Mes paprastų marginimo būdų su lipdukais stengiamės atsisakyti, nes marginti su vašku ir senosiomis technikomis margučiai gaunasi žymiai ryškesni ir įdomesni.“
Pašnekovė teigia, kad yra vienas patiekalas, be kurio ji neapsieina nei per vieną šventę.
„Kadangi važiuojame pas senelius, pasidarome suneštinį stalą – kiekviena šeimininkė atsakinga už tam tikrą maistą. Bet aš turiu savo firminį ir labai pamėgstą maskarponės tortą, kurį gaminu turbūt kiekvienos šventės metu. Ir šiemet nepraleisiu“, – sako atlikėja.
