Naujienų portalui tv3.lt ji pasakoja, kaip pasikeitė jos kasdienybė tapus mama, kokių išbandymų atnešė pirmieji motinystės metai, kaip pavyko atsigauti po gimdymo ir atrasti pusiausvyrą tarp šeimos, darbo bei laiko sau.
„Svarbiausia – pailsėti, o ne grįžti į formas“
„Šie metai buvo intensyvūs ir kartu turbūt vieni gražiausių mano gyvenime. Buvo didelis džiaugsmas susilaukti sveikos ir gražios dukrytės – ji mus džiugina kiekvieną dieną“, – šypsosi A. Zuokė.
Ji priduria, kad labai smagu stebėti kaip dukrelė sparčiai auga: ji smalsi, guvi, jai viskas įdomu, nieko nebijo, drąsi, draugiška.
„Mano pagrindinis tikslas dabar – rūpintis ja ir pasirūpinti, kad ji būtų saugi tiek fiziškai, tiek emociškai. Aplink tai ir sukasi mano kasdienybė.“
Pasak jos, po gimdymo mintys apie „formų susigrąžinimą“ nė nekilo.
„Iš tiesų apie tai negalvojau – apie jokį „grįžimą į formas“. Nelabai suprantu, kada tas laikas turėtų būti, kada reikia „grįžti“ ar kaip. Man atrodo, daug moterų taip jaučiasi – kad po gimdymo svarbiausia yra pailsėti, atsigauti ir suprasti, kas vyksta su tavo kūnu, nes pokyčiai išties kolosalūs – tiek hormoniniai, tiek fiziologiniai. Juk mano kūnas sukūrė naują žmogų“, – sako ji.
Augusta pasakoja, kad pirmuosius mėnesius daug dėmesio skyrė ne išvaizdai, o poilsiui bei emocinei būsenai.
„Labai padėjo vyras – jis rūpinosi pirmiausia manimi, o po to ir dukrele. Dėl to jaučiausi gerai emociškai, o tai, manau, labai svarbu, nes gimdymas – itin emocionalus įvykis. Po gimdymo depresija – dažnas reiškinys, todėl labai sekiau savo vidinį balansą ir psichologinę būseną“, – dalijasi ji, pridurdama, kad stengėsi būti pailsėjusi, pavalgiusi, kad galėtų maitinti.
Stuburo išvarža privertė sportuoti
Nors sportuoti iš pradžių neplanavo, netrukus to prireikė nusilpus raumenims.
„Sportuoti pradėjau ne iš ambicijos, o iš būtinybės, nes nusilpo raumenys, o vaikas sunkėjo. Susidūriau su stuburo išvarža, todėl dabar sportuoju kiekvieną rytą. Darau specialius pratimus namie, kuriuos sudėliojo fizioterapeutas, kad greičiau atsistatyčiau ir išsigydyčiau stuburo išvaržą“, – atvirauja smuikininkė.
Ji pabrėžia, kad noras būti stipriai, stovėti tiesiai, nešioti dukrą ant rankų – būti pajėgiai mamai – yra svarbiausias dalykas.
„Be to, esu smuikininkė, todėl visada turiu rūpintis savo kūnu, laikysena, stuburu. Man sportas – sveikatos dalykas, o ne išvaizdos klausimas. Apie dietas negalvojau – jei kiti skaičiuoja kalorijas, aš skaičiuoju minutes, kiek darau tempimo pratimus.“
„Groju – tai mano laikas sau“
A. Zuokė pasakoja, kad maisto mityba yra visai nepasikeitusi.
„Visada žiūriu, kad mityba būtų pilnavertė, valgau intuityviai, kad jausčiausi gerai. Mes ir šiaip nevartojame nei greito, nei nesveiko maisto. Stengiamės apsipirkti pas ūkininkus, kad gautume šviežių produktų“, – pasakoja ji pridurdama, kad valgo viską, bet taip kad patiems būtų skanu ir gera.
Pasak pašnekovės, tapus mama asmeninio laiko sumažėjo, tačiau ji į tai žiūri ramiai.
„Laiko sau dabar, žinoma, mažiau – ir tai natūralu. Dėl to visiškai nesijaudinu, nes laiką su dukrele laikau ir savo laiku – man norisi būti su ja, rūpintis ja, matyti, kaip auga. Tiesiog nebeskirstau laiko į sau ir ne sau“, – šypsosi Augusta.
Kasdien ji randa laiko ir grojimui – savo profesijai ir pašaukimui.
„Kai vyras būna namie, jis perima rūpesčius, o aš galiu pagroti. Man grojimas – tai laikas sau, nes grįžtu prie savo profesijos ir pašaukimo. Kartais ir tiesiog stengiuosi pabūti ramybėje, nieko neplanuoti, negalvoti apie rytojų. Tokių trumpų poilsio minučių labai reikia“, – pasakoja ji.
Vyras – didžiausias ramstis
A. Zuokė atvirauja, kad šeimoje su vyru viskas vyksta natūraliai ir be įtampos.
„Mano vyrui tai jau ketvirtas vaikas, todėl į tėvystę jis žiūri su džiaugsmu, viskas jam atrodo lengva ir paprasta. Mes viską susitariame. Žinoma, jis šeimoje dirba daugiausia, bet grįžęs po darbo visada pabūna su dukrele – kartu leidžia laiką, sportuoja, skaito knygeles. Jis supranta, kad man po dienos reikia laiko pailsėti, todėl perima rūpesčius“, – sako ji.
Auklės pagalbos šeima prireikia tik kartais:
„Ji nedirba pas mus pilnu etatu, bet kai man reikia išeiti ar turiu repeticiją, tada ją pasikviečiu. Tačiau didžiąją laiko dalį vis tiek praleidžiu su vaiku.“
Brandesnė motinystė – daugiau džiaugsmo
„Nemiegotos naktys dabar sunkiau pakeliamos nei jaunystėje. Bet vėlgi – ačiū vyrui, kuris leidžia rytais ilgiau pamiegoti. Tai saugo mano sveikatą ir psichologinę būseną. Jei neišsimiegu, tampu irzli, viskas atrodo sunku. O kai pamiegu – jaučiuosi kaip tankas, viskas lengva!“, – juokiasi smuikininkė.
Pasak jos, brandesniame amžiuje motinystė turi daugiau privalumų nei iššūkių.
„Daug laiko buvau skyrusi sau, karjerai, tikslams, tad dabar į motinystę žiūriu su ramybe ir džiaugsmu. Su brandesniu požiūriu. Dauguma sunkumų kyla galvoje – vaikui viskas gerai, o mums kartais atrodo, kad sunku. Tėvystė brandesniame amžiuje man – didelis džiaugsmas ir gėris. Tą patį matau ir savo vyre – jis labai laimingas, nuostabus tėtis“, – sako Augusta.
Santykiai tapo dar tvirtesni
Dukrelės atėjimas į šeimą poros santykius tik sustiprino, atsirado daugiau supratimo ir palaikymo.
„Suprantame, kad dabar auginame vaiką, ir jei vienam sunku, kitas perima. Atsirado toks estafetinis jausmas, daugiau partnerystės, įsiklausymo“, – sako A. Zuokė.
Paklausta, kokį patarimą duotų sau, kai dar laukėsi, ji nusišypso:
„Dar labiau džiaugtis kiekviena akimirka – jos labai greitai praeina. Ir nieko nebijoti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
