Pertraukos metu – raginimas evakuotis
Tiesa, didžioji premjera neapsisėjo be nesklandumų – pertraukos metu susirinkusiųjų buvo paprašyta evakuotis iš pastato. Ramiai salę palikusiems žiūrovams vėliau pranešta, kad pavojaus nėra, o signalizacija įsijungė dėl dūmų, naudotų pasirodyme.
„Quanta“ režisierius Lukaszas Twarkowskis savo tarptautinę režisieriaus karjerą pradėjo būtent LNDT – jo 2017 metais sukurtas spektaklis „Lokis“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius.
Šįkart režisierius telkiasi į kvantinės fizikos temą ir vėl nori įgalinti visas žiūrovų jusles: „Manęs nedomina tai, kas vyksta scenoje, mane domina tai, kas vyksta žiūrovų galvose.
Todėl naudojame hibridinį teatro metodą, kur jungiame skirtingas priemones – garso dizainą, muziką, triname ribas tarp vaizdo projekcijų, kino, gyvos vaidybos ir choreografijos, kad sukurtume unikalią patirtį, surastume unikalią kalbą, kuri jau nebereprezentuoja scenarijaus, nebepasakoja istorijos, o veikia sensoriniais lygiais.“
„Quantoje“ žiūrovai atsidurs tarpukario laikų viešbutyje Šveicarijos kalnuose, kuriame per vieną parą nutinka labai keisti dalykai. Sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Sutrikimą patiria ir patys viešbučio svečiai – kvantinės fizikos mokslininkai su antrosiomis pusėmis, menininkai ir kiti lankytojai. Kažkas ima keistis jų atmintyje, nuostatose, emocijose, troškimuose. Niekas nesupranta, kas dedasi.
Ką reiškia sąvoka „kvantas“? Žodis quantum (dgs. quanta) lotyniškai reiškia „kiek“. Fizikoje kvantas apibūdina mažiausią porciją, kokią galima turėti. Gyvenimą sudaro įvykių kvantai. Įvykiai vyksta vienas po kito, susirikiuodami į tam tikrą istoriją. Vadiname tai gyvenimu, biografija, likimu. Kiekvieną istoriją valdo laikas, tai jis lemia, jog istorijos tampa suprantamos.
Spektakliui pjesę rašo Joanna Bednarczyk: „Kvantinę fiziką laikau filosofiniu, egzistenciniu, prasminiu mokslu. Manau, kad kvantinė fizika turi įdomią istoriją. Ryškiausi, labiausiai stebinantys atradimai ir naujos formulės pasirodė per du pasaulinius karus ar tarpukariu. Tie atradimai buvo pritaikyti karybai, dėl šio mokslo pasiekimų atsirado atominė bomba.
Bet, mano nuomone, filosofinės ir egzistencinės šio mokslo implikacijos nepaveikė žmogiškosios perspektyvos. Na, bent jau ne tokiu lygiu, kaip paveikė Newtono atradimai, kurie įtvirtino kapitalizmo ideologiją. Kvantinė fizika yra visiškai priešingas dalykas. <...>
Vadovaudamiesi antropocentriniu, kapitalistiniu požiūriu žmonės mano, kad žino viską ir gali rasti priežasties bei pasekmės ryšį, bet kvantinė fizika moko, kad yra dalykų, kurie yra tiesiog atsitiktiniai, ir parodo, ką reiškia gyventi ne galutiniame, ne deterministiniame pasaulyje.“
„Kvantinė fizika labai įdomi dėl to, kad reikalauja kitokio mąstymo, turi pamiršti viską, ką žinojai apie fiziką. Kai žmogus pradeda galvoti apie kvantinę fiziką, mano, kad ji tiesiog neįmanoma, nes paremta kontradikcijomis, neturi logikos. Visgi galima atrasti, kokia ji graži, nes suteikia galimybę tikėti laisva valia.
Ji teigia, kad subatominiame lygyje dalykai yra atsitiktiniai. Ir nori tikėk, nori netikėk, bet tiesiog nėra jokios priežasties. Tai gali priversti tave jaustis prislėgtą arba ypač laimingą, nes nėra predeterministinio mąstymo būdo. Tai nesibaigiantis procesas, vykstantis dabar“, – sako režisierius Lukaszas Twarkowskis.
Vaidina garsūs veidai
Spektaklyje vaidina su režisieriumi jau dirbę aktoriai: Vainius Sodeika, Nelė Savičenko, Rytis Saladžius, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Algirdas Dainavičius, Martynas Nedzinskas, Gediminas Rimeika, taip pat prisijungia nauji vaidmenų kūrėjai: Rimantė Valiukaitė, Arūnas Vozbutas, Aistė Zabotkaitė ir Marius Čižauskas.
Spektaklio scenografas – „Lokiui“ ir „Respublikai“ dekoracijas sukūręs Fabien Lede, vaizdo projekcijų autorius – irgi nuolatinis Twarkowskio bendražygis Jakub Lech, kostiumų dailininkė – Svenja Gassen, kompozitorius – Lubomir Grzelak, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, choreografas – Paweł Sakowicz.
Spalio mėnesį spektaklis bus rodomas Atėnuose, gruodį – Krokuvoje, o vasarį – vėl Vilniuje.
