Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva) įgyvendina projektą RISE, kurio metu siekiama suburti Lietuvos gyventojus tapti rėmėjais ir aktyviai prisidėti prie pabėgėlių integracijos šalyje. Siekiama iki birželio 20 d., kai minima Pasaulinė pabėgėlių diena, surinkti bent 100 aktyvių rėmėjų. Ta proga, trys žinomi lietuviai pasidalino savo patirtimi, ką reiškia į savo namus priimti pabėgėlius.
Televizijos laidų vedėjas ir šou verslo senbuvis Arūnas Valinskas kartu su šeima 2022 metais, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, priglaudė dvi pabėgėlių šeimas, rašoma pranešime spaudai.
„Vienos šeimos nariai pas mus praleido porą metų, kita šeima iki šiol gyvena Lietuvoje. Padėti jiems buvo natūralu. Nereikėjo jokių abejonių išsklaidyti – jų nebuvo. Reikia bijoti ne pabėgėlių, o tų, kurie juos užpuola, nes jie gali užpulti ir mus.
Ukrainoje vyksta karas ir už Lietuvą. Kai suvoki tiek mūsų, tiek ukrainiečių istoriją, net nekyla klausimo, ar padėti jiems – kyla klausimas, kokiu mastu tai daryti“, – sako A. Valinskas.
Pasak jo, pabėgėliams Lietuvoje nereikia kažko ypatingo – tik normalių, žmogiškų sąlygų, kad jie galėtų čia apsigyventi, dirbti ir socializuotis.
„Būtent integracija yra pagrindinis tikslas ir, deja, didžiausia jų problema. Nereikia įsivaizduoti, kad kiekvienas atvykęs iš Ukrainos, yra didvyris. Ten taip pat yra visokių žmonių, kaip ir Lietuvoje, tad jiems įsitvirtinti naujoje šalyje nėra lengva“, – sako A. Valinskas.
Iššūkis, kuris buvo reikalingas
Aktorė ir edukacinių programų kūrėja Kristina Savickytė į savo namus pusei metų buvo priėmusi trijų kartų šeimą iš Ukrainos – Viktoriją su devynmete dukra ir mama.
„Gyveno mūsų jau užaugusių dukrų kambaryje, kuris tuo metu buvo tuščias. Iš pradžių jautėme stiprų prasmės jausmą – darome gerą darbą. Deja, priimtos ukrainietės jautėsi nejaukiai, tarsi svečiai, kurie negali visiškai atsipalaiduoti“, – atvirai pasakoja K. Savickytė.
Vis dėlto visi nepatogumai jau seniai pasimiršo – šeima iki šiol bendrauja su ukrainietėmis ir susitinka per didžiąsias metų šventes.
„Kai darai prasmingą dalyką, neišvengiamai išgyveni daug džiaugsmingų akimirkų – atsiranda toks gilus vidinis pasitenkinimas, pasididžiavimas savimi. Man ši patirtis buvo ypač svarbi ir kaip pavyzdys vaikams. Nors mūsų dvynės dukros tuo metu jau nebegyveno kartu, jos žinojo, kad priėmėme pabėgėlius į savo namus.
O sūnus Motiejus viską matė iš arti. Vaikai mokosi iš to, ką mato – ne iš to, ką sakome, o iš to, kaip elgiamės, kaip tvarkomės su iššūkiais, net su jų pačių nepasitenkinimu. Ir man atrodo, būtent šis ugdomasis poveikis yra viena svarbiausių šios patirties dalių“, – teigia moteris.
Geras jausmas padėti
Lietuvos šokių muzikos prodiuseris ir didžėjus Jonas Nainys-Jovani su žmona Simona pabėgėlių šeimą iš Ukrainos priėmė trims mėnesiams. Su ja palaiko ryšius socialiniuose tinkluose ir iki šiol.
J. Nainys-Jovani prisimena, kaip paskata padėti atėjo paprastai – per visuomeninę akciją. „Pamatėme, berods, Edmundo Jakilaičio inicijuotą kvietimą, o tuo metu kaip tik buvome įsirengę naujus namus, turėjome laisvų kambarių. Pagalvojome – kodėl gi ne? Jei patys atsidurtume tokioje situacijoje, norėtume, kad kažkas mums padėtų“, – pasakoja jis.
Pasak didžėjaus, tuo metu baimių dėl nepažįstamų žmonių priėmimo į savo namus nebuvo – tik natūralus nerimas dėl karo. Paklaustas, ką duoda tokia patirtis, J. Nainys-Jovani neslepia: „Praturtėjau. Pažinau jų gyvenimą, jų istorijas, jų skausmą ir stiprybę. Tai sunku, bet kartu labai žmogiška. Norėtųsi padėti tūkstančiams, bet viskas prasideda nuo vieno žmogaus.“
Elgtis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi
Pasak kalbintų įžymybių, pagalba pabėgėliams gali būti įvairi – ne vien finansiškai ar priimant į savo namus.
„Padėti galima ir tiesiog bendraujant, užmezgant draugišką ryšį, galų gale padedant susirasti draugų ar kažkokios veiklos. Tai bendražmogiški dalykai – elkimės su kitais taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis. Turėtume kurti tokį pasaulį, kuriame sulauktume pagalbos iš kito žmogaus, kai jos mums reikia“, – sako J. Nainys-Jovani.
IOM Lietuvos įgyvendinamo projekto RISE metu akcentuojama, kad pagalba pabėgėliams apima ne tik emocinę paramą ar pagalbą sprendžiant kasdienius iššūkius, bet ir laikiną apgyvendinimą, suteikiant laisvą kambarį ar būstą.
„Padėdami ukrainiečiams mes įgauname viltį, kad kol gyvename po saule, karas neateis į mūsų namus ir mūsų vaikų ar net anūkų gyvenimus. Tai yra pats didžiausias tikėjimas ir pati didžiausia dovana, nes nieko kito didesnio ir geresnio už savo palikuonių ateitį mes negalime tikėtis“, – sako A. Valinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
