Žinoma, „Šindlerio sąrašas“ buvo istorija apie nacių partijos narį, padėjusį tūkstančiams žydų išvengti mirties, ir ši situacija nepanaši į dabartines naujienas apie Rusijos kariuomenės masiškai žudomus Ukrainos civilius. Ir kaip to filmo herojus, Dabrowska, kuriai dabar 32 metai ir kuri gyvena Lenkijoje, ji imasi veiksmų, kad padėtų civiliams, bandantiems bėgti nuo karo, rašo deadline.com.
Kovo 9 d. buvusi aktorė pasidalijo menininko atvaizdu savo ikoniškoje filmo scenoje, kai palto spalva buvo pakeista iš raudonos į mėlyną, kad atspindėtų Ukrainos mėlyną ir geltoną vėliavą, kurią ji taip pat pasidalijo įraše.
„Ji visada buvo vilties simbolis, – rašė Dabrowska. – Tegul ji vėl būna“.
View this post on InstagramREKLAMA
Kitomis dienomis Dabrowska nuvyko prie Lenkijos ir Ukrainos sienos padėti ten esantiems pabėgėliams. Ji kreipėsi į socialinę žiniasklaidą ir paprašė pagalbos jų vardu.
„Mums reikia jūsų pagalbos čia, prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, – rašė ji. – Kiekviena smulkmena padeda: mums reikia daiktų ir finansinių aukų, taip pat galite savanoriškai padėti asmeniškai. Situacija dramatiška. Aš taip pat savanoriauju čia, pasienyje, ir tai mačiau savo akimis... Tarp tų vaizdų buvo ir Rusijos kariuomenės bombardavimas. Šiandien Rusija bombardavo Javorivą“, – rašė ji.
„Jis tik 20 kilometrų nuo Lenkijos. Taip arti! Aš bijau, bet tai mane tik dar labiau motyvuoja padėti pabėgėliams.“, – sako ji.
Ji susidūrė su ukrainiete motina su dviem vaikais, bėgančiais nuo karo, kuriems reikėjo transporto į tolimą miestą netoli Vokietijos sienos. Paprastai savo rajone vežame pabėgėlius, tačiau šį kartą negalėjome tiesiog pasakyti „ne“. Jie labai norėjo patekti pas savo seserį. Tie vaikai... Dieve mano, aš vos galiu sulaikyti ašaras“, – rašė ji.
„Negaliu nupasakoti visko, ką ten mačiau, nes neturiu tinkamų žodžių galvoje... Nei vienas, kuris niekada to nematė, neįsivaizduoja šio košmaro.“
Trečiadienį Dabrowska pirmą kartą per ilgą laiką pateikė savo naujienas, paskelbdama savo nuotrauką ir sakydama, kad ji ir jos mama daro pažangą gabendamos pirmosios pagalbos vaistinėles Ukrainos kariams, sukurdamos donorystės mechanizmą ir „aktyviai padedant pabėgėliams."
Ir štai ikoniškoji scena iš filmo:
2018 metais, minint 25-ąsias filmo metines, Spielbergas apibūdino, kaip, jo nuomone, ši scena yra raginimas imtis veiksmų prieš tokius žiaurumus, į kuriuos Dabrowska dabar atsižvelgia. Jis sakė „NBC News“: „Knygoje Oscaras Schindleris – Thomaso Keneally knygoje – negalėjo atsigauti, kad likviduojant Krokuvos getą vaikščiojo maža mergaitė – visi buvo susodinti į sunkvežimius arba šaudomi gatvėje. Viena maža mergaitė raudonu paltu buvo ignoruojama.
SS imdavo visus, bet kažkodėl nekreipė dėmesio į šį gatve einantį šešerių metų vaiką, vilkintį ryškiausiais drabužiais. Ir vis dėlto ji nebuvo matoma. Ir man tai reiškė, kad žmonės – Rooseveltas ir Eizenhaueris ir tikriausiai Stalinas bei Čerčilis – žinojo apie holokaustą. Tai buvo gerai saugoma paslaptis, ir [jie] nieko nedarė, kad tai sustabdytų... Man tai buvo tarsi skaisčiai raudona vėliava, kurią galėjo pamatyti kiekvienas, kuris stebėjo.“
