Butiko „Masolè“ įkūrėja Irina Masolė pasakojo labai besidžiaugianti užsimezgusia draugyste. Verslininkė su A. Užkalniu susipažino po publikacijos, kurioje rašytojas gyrė vienus jos butike parduodamus kvepalus. Moteris juokėsi iš pradžių nesupratusi, kodėl į parduotuvę užėję klientai prašo pauostyti būtent vienus kvepalus. Vėliau draugė atsiuntė straipsnį, kuriame A. Užkalnis rašė apie tą produktą, rašoma pranešime spaudai.
„Bičiulė teiravosi, kiek kainavo tokia reklama. Galiu patikinti, kad pinigų nemokėjome, nenutuokiau apie šį straipsnį. Radau A. Užkalnį per socialinius tinklus ir padėkojau už gražius žodžius. Mums, mažam šeimos verslui, tai didelė garbė. Po kiek laiko jis užsuko į mūsų butiką, pradėjome diskutuoti apie kvepalus. Andriui stovint prie kasos ir skaitant kompiuteryje kvepalų ingredientus, juokais leptelėjau, kad konsultanto vaidmuo jam labai tinka. Taip iš pokšto kilo idėja pakviesti jį konsultuoti klientus apie kvepalus, pasidalyti žiniomis ir įžvalgomis“, – pasakojo išskirtinio koncepto butiko savininkė.
PPC „Ozas“ įsikūrusiame butike galima įsigyti profesionalios kosmetikos gaminių, priemonių plaukams, kvapų namams ir kitų produktų, tačiau vakaro žvaigžde buvo aukštoji parfumerija. Į šventę užsukę klientai itin smalsiai klausėsi, ką apie nišinius kvepalus pasakoja A. Užkalnis.
„Mano dėmesį šis butikas patraukė todėl, kad jame yra ne masinio pardavimo, o retesni, egzotiškesni kvapai. Labai dažnai kvepalai vadinami nišiniais, nors jie yra masiniai“, – kalbėjo žinomas vyras.
Rašytojas pradėjo kaupti kvepalų kolekciją prieš daugiau nei 20 metų, o dabar joje yra 200–300 buteliukų kvepalų. Dažniausiai publicistas perka kvepalus oro uostuose keliaudamas.
Skirti kelias valandas dienotvarkėje kvepalų paieškoms sudėtinga, o laukiant skrydžio tai puiki proga. Iš pradžių A. Užkalnis tik uostydavo kvepalus, skaitydavo apie juos internete, o vėliau pradėjo pirkti. Vienu metu buvo pasinėręs į jau nebegaminamų kvepalų paieškas. Jų ieškodavo kataloguose, aukcionuose ar pas specializuotus Amerikos pardavėjus. Norint įsigyti kvepalus, kurie džiugins ilgą laiką, A. Užkalnis pataria neskubėti pirkti, pabūti su patikusiu kvapu, paskaityti, kas rašoma internete, tik tada pirkti. Geri nusipirkti kvepalai džiugina ilgą laiką. Žmonės pamiršta kainą, kurią sumokėjo, o džiaugsmas lieka.
„Kvepalų kolekcijoje galima rasti ir seno garažo kvapo kvepalus, taip pat prancūzišką kvapą, kuris kvepia kaip 90-ųjų verslininkas. Tokie kvepalai labiau eksperimentiniai, daugeliui žmonių netinka, nes yra per daug agresyvūs ir per keisti. Kai yra keli šimtai kvepalų, visuomet lentynoje randi, ką jau būni pamiršęs. Stengiuosi išsirinkti, ko seniai rankose nelaikiau, tačiau firminio kvapo neturiu“, – pasakojo A. Užkalnis.
Į renginį atvyko ir A. Užkalnio širdies draugė, tekstų rašytoja ir „Užkalnio“ žurnalo redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė. Moteris prisiminė, kad pradėjusi gyventi su A. Užkalniu spintoje rado popierines dėžes. Jose buvo daugybė kvepalų buteliukų. Fausta pasakojo iš pradžių nesupratusi, ar tai geri kvepalai, tačiau vėliau pastebėjo nišinius, kurių seniai norėjo. Fausta labai greitai pasinėrė į kvepalų kolekcionavimą.
„Kartu esame beveik 10 metų, per šį laiką prisijungiau prie Andriaus aistros, pradėjome kolekciją pildyti kartu. Būna taip, kad Andrius perka man, o aš perku jam arba perkame kiekvienas sau. Pildome kolekciją ne tik tuo, kas mums patiktų naudoti kasdien. Kolekcijoje galima rasti keistų ir įdomių kvapų. Nenorėčiau kvepėti garažu ir tepalais, tačiau tokį kvapą turėti įdomu. Kolekcija didžiulė, nebesinori lengvų, neįpareigojančių kvapų, norisi ko nors įdomaus. Padovanojau Andriui kvepalus, nuo kurių mane supykina. Tai be galo saldus, sausainius „Gaidelis“ primenantis kvapas, prašau jais nesikvepinti. Kiek man teko girdėti, mes turime didžiausią kvepalų kolekciją Lietuvoje. Nebent yra koks slaptas kolekcininkas, kuris nepasisakė apie ją viešai“, – kalbėjo renginio viešnia.
F. M. Leščiauskaitė pasakojo, kad ypač kvepalais džiaugiasi ir juos išbando užsukę į svečius draugai. Brangiausi kvepalai kolekcijoje kainavo 500 eurų, taip pat yra kvepalų, kurių jau nebeparduoda, o aukcionuose jie kainuoja kelis tūkstančius. Pora kvepalų neplanuoja pardavinėti, tačiau mielai juos skolina bičiuliams. „Labai mėgstu citrusus, nelabai patinka šleifiniai kvapai. Stengiuosi kas dieną paimti vis naują buteliuką, prisiminti, kas yra kolekcijoje, pažaisti su kvapu. Jei turėčiau tik vieną kvapą, tai būtų apelsino žievelės ar mandarino. Žiemą po ilgų paieškų šiame butike radau gvazdikėlių kvapą ir kelis mėnesius jais kvepėjau“, – pasakojo žinoma moteris.
